Studentas, gavęs tikslinį studijų finansavimą, turėtų bent trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Tokį studijų finansavimo principą Švietimo ir mokslo ministerija dar vasaros pradžioje pristatė suinteresuotoms grupėms. Šiandien ministerija pakartotinai susitiko su studentų, darbdavių, ministerijų ir aukštųjų mokyklų atstovais, siekdama išgryninti kuo geresnį tikslinio studijų finansavimo modelį. Jį planuojama taikyti valstybei ypač reikalingoms, tačiau tarp geriausiųjų stojančiųjų nepopuliarioms studijų programoms.
„Abipusiai darbdavių ir studentų įsipareigojimai būtini norint, kad tikslinis finansavimas atliktų savo funkciją – garantuotų, kad į išskirtines vietas priimti studentai pabaigę studijas dirbtų pagal specialybę. Ypač svarbus ir aukštųjų mokyklų bei darbdavių bendradarbiavimas koreguojant studijų programas, kad jos kuo geriau atitiktų darbdavio interesus“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Tikslinio finansavimo tvarkos projekte siūloma, kad norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos teiktų paraiškas dalyvauti konkurse. Priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus. Itin svarbus būtų konkretus darbdavio įsipareigojimas būsimą specialistą įdarbinti ir prisidėti prie jo studijų finansavimo.
Studijų programos, kurioms būtų taikomas tikslinis finansavimas, gautų tam tikrą garantuotą valstybės finansuojamų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinktų pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę siūloma, kad priimamų į tikslines vietas pirmakursių konkursinis balas nebūtų daugiau kaip dviem balais žemesnis, nei mažiausias gavusiojo studijų krepšelį toje pačioje krypčių grupėje.
Tikslinio finansavimo principai būtų taikomi ne tik priimant studentus, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.
Studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašytų trišalę sutartį. Neįvykdęs įsipareigojimų absolventas turėtų valstybei grąžinti už studijas sumokėtus pinigus.
Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad pagrindinis valstybės finansavimas studijoms skiriamas studijų krepšelio principu – biudžeto lėšos keliauja į studijų programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl valstybės finansavimo konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje studijų krypčių grupių. Nuo 2010 m. tikslinio finansavimo būdu – per vadinamuosius grantus – skiriama dalis valstybės finansavimo menų studijoms, atsižvelgiant į menų studijų specifiką ir talentų išskirtinumą.
Įstatyme nustatyta, kad biudžetinis finansavimas gali būti konkurso būdu skiriamas konkrečioms studijų programoms, atsižvelgiant į būtiniausius valstybės poreikius. Tikslinio studijų finansavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Numatoma, kad tikslinio finansavimo studijų programoms įgyvendinti skyrimo tvarka pradės galioti nuo 2012 metų.
