Perskaičiau Tavo išreikštą nuomonę.

O neapsisprendimą paminėjau dėl dviprasmybės, kaip ir rašiau: vieną kartą mini jog patinka personalas, o kitą kad ne.
Pati buvau Anglijoje, dirbau dvi vasaras. Nepatiko, bet tikrai žadu studijuoti ten pabaigusi studijas Lietuvoje. Manau mane darbdavys daug labiau vertins pabaigusią užsienio universitetą nei vien tik Lietuvos. Aš žinau kad galiu iškęsti viską, dėl geresnės ateities. O ir šiaip nebūna juk visada tik blogai, kaip nupiešė ši mergina, todėl man labai sunku ją suprasti.

Saunuole! Musu iseiviam lietuvaiciam tik pasimokyt is sitos merginos. Prisiklausiusi graziu pasakojimu apie pasaku sali - Anglija, KULturinguosiuos Jos zmones, aukso kasyklas ir tobulas mokymo instirtucijas - ji gyveno svajonemis ten isbandyti savo laime. Ir kas svarbiausia - ji ten atrado vertybes ! Kuriu pinigu kalikai net nepastebi. Nesusizavejo galimybe dirbti Mcadonalde ar kazkokioj picerijoj Anglijoj ir issivaizduot kad jie daug gyvenime pasieke, ir zinoma, dar det i suns dienas Lietuva, nuolat bambancius zmones ir pan. Si mergina, Jurgita, daug labiau apsisprendusi nei bet kuris kitas lietuvis, o ypac lietuvis emigraves i Airija, Anglija, Danija, Norvegija. Kiekvienas savo laime kuria pats, kiekvienas ja supranta kitaip ir iesko kitur. Reik manyti, jog tokiu kaip Anastisija bus daugiau.. Grys i Lietuva ir lauks akciju prekybos centruose, bet su savom vertybem, kurias iskels ir kitiems parodys :)

Kažkokia man neapsisprendusi šita mergina pasirodė. Iš pradžių rašo, kad jai patinka aptarnavimas parduotuvėse, o paskui kad darbuotojai turi ant tiek nenuoširdžią šypseną, kad net nebesinori žiūrėt.