Šiemet į profesinio mokymo įstaigas atėjo apie 19,7 tūkst. būsimųjų amato meistrų – keturiais šimtais daugiau negu planuota. Šie jaunuoliai sieks darbo rinkai reikalingų profesinių kvalifikacijų. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus.
„Džiaugiamės, kad jaunimas suvokia praktinio išsilavinimo vertę. Nors dėl sumažėjusios dešimtokų laidos bendras priimtųjų skaičius nuo pernykščio rekordinio priėmimo pora tūkstančių atsilieka, galima teigti, kad jaunuolių susidomėjimas profesiniu mokymu neslūgsta“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Jau keleri metai profesinio mokymo įstaigos priima daugiau, nei planuota. Taip pat ženkliai padaugėjo stojančiųjų į profesines mokyklas po vidurinės mokyklos baigimo – šiemet jų buvo pusantro karto daugiau nei prieš trejus metus. 2008 m. į profesines mokyklas įstojo 5,2 tūkst. baigusių vidurines mokyklas, o 2011 m. profesinio mokymo įstaigas iš viso atėjo 8,2 tūkst. jaunų žmonių, jau turinčių brandos atestatus.
„Prasidėjus mokslo ir studijų reformai jau treti metai stebime svarbias permainas povidurinio švietimo sektoriuje – atsiranda balansas tarp besirenkančių profesinį, koleginį ar universitetinį išsilavinimą. Visuomenėje išaugęs profesinio mokymo autoritetas, vis daugiau jaunų žmonių gavę brandos atestatą renkasi darbo rinkai reikalingas amatų profesijas, dalis jų ateityje įgiję praktinius profesinius gebėjimus planuoja studijuoti aukštosiose mokyklose, – sako švietimo ir mokslo viceministras. – Tai gera žinia darbo rinkai, kuri anksčiau stipriai pasigedo aukštos kvalifikacijos profesionalų, turinčių tiek profesines, tiek aukštojo mokslo kompetencijas“.
Pasak viceministro, profesinio mokymo patrauklumą didina ir požiūrį į jį keičia esminės permainos, šiuo metu vykstančios profesinio rengimo sektoriuje: sparčiai atnaujinama mokymo bazė ir profesijos mokytojų kvalifikacija, mokymo turinys ir priemonės. Siekiama, kad mokiniai dirbtų su naujausia įranga, glaudžiai bendradarbiaujama su darbdaviais, kad būsimųjų darbuotojų paruošimas atitiktų darbo rinkos poreikius.
Moderniai profesinio mokymo bazei iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 metais skiriama 400 mln. litų. Lietuvoje kuriami 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai – naujausia mokymo įranga aprūpintos vieno ar kelių ūkio sektorių profesinio mokymo įstaigos, teikiančios profesinį mokymą visiems Lietuvos gyventojams, norintiems įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti. Tai daroma siekiant iš esmės atnaujinti profesinį rengimą, kad jis atitiktų šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimus.
Į profesines mokyklas gali stoti įvairaus amžiaus bei išsilavinimo jaunuoliai – įgiję pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai profesinį išsilavinimą gali įgyti per vienerius ar pusantrų metų, o baigusieji 10 klasių ir siekiantys įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu profesinėse mokyklose mokosi trejus metus.
Dėl trumpesnio mokymo laiko ir tiesioginės orientacijos į ūkio poreikius profesinės mokyklos gali greitai atsiliepti į prognozuojamą kvalifikuotų specialistų paklausą rinkoje. Šiuolaikinėje darbo rinkoje ypač vertinami darbuotojai, greta universiteto ar kolegijos diplomo turintys ir profesinę kvalifikaciją.
Profesinio mokymo įstaigoje įgyta praktiška specialybė leidžia nesunkiai susirasti darbą ir suteikia galimybę tęsti studijas kolegijose ar universitetuose. Profesinę kvalifikaciją turintis asmuo stodamas į kolegijas papildomai gauna du balus, į universitetus – vieną, o baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas gali atstoti vieną valstybinį egzaminą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 69 profesinio mokymo įstaigos, vykdančios pirminio profesinio mokymo programas, jose profesinės kvalifikacijos siekia apie virš 47 tūkst. asmenų. Profesinis mokymas yra nemokamas, pažangiems mokiniams mokamos stipendijos.
