Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruoti 253 darbo ieškantys pedagogai. 132 iš jų – absolventai, 121 turi pedagogo kvalifikaciją ir darbo patirties. 66 – vyresni nei 50 metų. Ne vienas iš jų jaučiasi lyg išmesta šiukšlė, yra nusivylęs valstybės pagalba ir tiki tik savo jėgomis.
Pasigedo teisingumo
Šiemet uždarius Šiaulių Dubijos pagrindinę mokyklą iš 40 atleistų mokytojų Salduvės progimnazijoje buvo įdarbinti 15. Dalis darbą susirado savarankiškai. Miesto Švietimo skyriaus duomenimis, šiuo metu be darbo likę 7 mokytojai.
Apie dabartinę situaciją „Šiaulių krašto“ kalbinti bedarbiai pedagogai viešai kalbėti atsisakė. Bijojo, kad tai trukdys darbo paieškose. „Darbdaviai nemėgsta aštriai pasisakančių, nelojalių darbuotojų“, – vienbalsiai tikino. Viena pedagogė išdrįso kalbėti tik neminint jos pavardės.
„Dubijos mokykla uždaryta ir mokytojai atleisti nesilaikant įstatymų“, – neabejoja mokytoja. Ji uždarytoje mokykloje dirbo keletą dešimtmečių.
Apie tai, kad mokykla bus uždaryta sužinojo tik šiemet balandį-gegužę. Tačiau nerami nuojauta buvo: „Kai pradėjo renovuoti aplinkines jaunesnes mokyklas, apeinant mūsiškę“.
Mokytoja neabejoja: Salduvės progimnazijoje ji turėjo būti įdarbinta viena iš pirmųjų. Pagal įstatymą, darbinant reorganizuotos mokyklos darbuotojus, turėjo būti buvo atsižvelgiama į keletą punktų: darbo stažą, išlaikytinių skaičių (nepilnamečių iki 13 metų, neįgalių vaikų), šeimyninę padėtį, priklausomybę profsąjungai. Pedagogė atitinka visus šiuos punktus. Tačiau darbo jai nepasiūlė. Jei kreiptųsi į teismą, tiki – bylą laimėtų. Tik tam nebeturi jėgų.
„Nesu nevykėlė, tačiau mane išmetė kaip šiukšlę. Išeidama iš mokyklos negavau net padėkos“, – nuoskaudą jaučia moteris.
Švietimo sistemos grimasos
Atleistos mokytojos diena prasidėdavo 5 valandą ryto nuo darbo paieškų internete. Kol įsitikino, kad tokios pastangos – bergždžios.
Pokalbius dėl darbo užsienio kalbos specialistė vadina rengiamais „dėl akių“. „Mačiau, kokiu veidu į mane žiūrėjo, kaip bendravo, buvo akivaizdu, kad jau žinomas konkurso laimėtojas“, – sakė mokytoja.
Ji nesulaukė nė vieno darbdavio skambučio su atsiprašymu, kad jai darbo pasiūlyti negalės.
Pedagogei apmaudu dėl to, kad konkursus laimi mokytojai, jau turintys darbą kitose mokyklose. „Pažiūrėkite internetinius mokyklų tinklalapius: ta pati mokytojo pavardė kartojasi keliose mokyklose“, – savo pastebėjimais dalijosi pedagogė.
„Ar nebūtų geriau tas kelias pamokas duoti bedarbiui mokytojui, kad šis turėtų bent kokį darbelį?“ – retoriškai klausė.
Į darbo biržą ji nesikreipia, nes dar nesibaigė už pusmetį gautos išeitinės išmokos laikas. Bet neabejoja, kad darbo ten neras.
Pradeda naują verslą
Praeitą savaitę buvusi mokytoja atidarė komiso pagrindais veikiančią sendaikčių parduotuvę. Daiktų sunešė pažįstami, linkėdami jai sėkmės naujame versle.
„Gal po pusmečio bankrutuosiu. Juk gausiu tik 20 procentų nuo pardavimo sumos, kartais ir mažiau. O už individualios veiklos pažymėjimą ir 700 litų už patalpų nuomą jau sumokėjau. Netrukus laukia komunalinių paslaugų mokesčiai. Labai rizikuoju, bet neturiu kitos išeities“, – nauja pradžia dar nesidžiaugia moteris.
Išvažiuoti dirbti svetur dėl asmeninių aplinkybių negali.
Kol kas privačiai moko vieną mokinį. Yra pasiskelbusi spaudoje, internete, kad moko užsienio kalbos. „Kiek tokių mokytojų Šiauliuose? – retoriškai klausia ji. – Kalbos poreikis – didelis, tačiau norintys jos mokytis mieliau pasitiki mokymo centrų siūlomais kursais nei pavieniais mokytojais.“
Iš visų be darbo likusių kolegų mokytoja bendrauja tik su viena: „Kiekvienam, netekusiam darbo, ir taip širdį skauda, o būdamas toks pat paguosti negali.“
Daugiausia bedarbių – pradinių klasių mokytojai ir socialiniai pedagogai
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė pateikia statistiką: rugsėjo 20 dieną biržoje registruotiems 253 pedagogams buvo tik 4 laisvos darbo vietos.
„Daugiausia laisvų darbo vietų mokytojams būna kasmet prieš mokslo metų pradžią – liepą–rugpjūtį“, – sako V. Ignotienė.
Socialinių pedagogų ir pradinio ugdymo mokytojų tarp bedarbių – daugiausia. Šių sričių specialistai bedarbiai dominavo ir pastaruosius trejus metus.
„Dėl pradinukų trūkumo uždaromos pradinės mokyklos. Be darbo lieka vis daugiau pradinių klasių mokytojų“, – priežastį įvardija V. Ignotienė.
Per 8 šių metų mėnesius Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruotiems 45 bedarbiams socialiniams pedagogams buvo pasiūlytos vos dvi darbo vietos. 29 be darbo pradinukų mokytojams atsirado 20 laisvų darbo vietų.
Žymiai sudėtingiau per šiuos metus darbą sekėsi rasti dailės mokytojams: 30 bedarbių buvo pasiūlytos tik 3 laisvos darbo vietos, 28 be darbo likę kūno kultūros mokytojai galėjo rinktis iš vienos darbo vietos.
Siūlomas profesinis mokymas
Vaidos Ignotienės žodžiais, darbo biržoje registruotiems asmenims, turintiems pedagoginį išsilavinimą, siūlomas profesinis mokymas, kaip ir kitiems bedarbiams.
„Jei asmuo pageidauja, gali rinktis formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programas. Naujovė: dabar bedarbis gali pats pasirinkti mokymo programą, neatsižvelgiant į gyvenamąją vietą“, – akcentavo V. Ignotienė.
Jei pasirenkama brangi mokymo programa, jos studijas darbo birža gali dengti tik iš dalies. „Todėl populiariausios – trišalės sutartys: tarp darbo biržos, bedarbio ir būsimo ar esamo darbdavio. Jos ypač dažnos tarp dar neatleistų, bet jau gavusių įspėjimą apie atleidimą darbuotojų“, – sakė darbo biržos atstovė.
Gali būti sudaromos dvišalės profesinio mokymo sutartys – tarp darbo biržos ir bedarbio, profesinio mokymo ir pradėjimo dirbti savarankiškai sutartys. Pasirašęs pastarąją, bedarbis po kursų įsipareigoja pradėti individualią veiklą (atsidaryti įmonę, dirbti su verslo liudijimu ar kita).
Vyresnio amžiaus bedarbiams (tarp jų ir pedagogams) birža siūlo įdarbinimą subsidijuojant. Bedarbį įdarbinusiam darbdaviui nustatytą laikotarpį mokama subsidija, skirta įdarbinto asmens darbo užmokesčiui ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms dalinai kompensuoti.
Subsidijos dydis negali būti didesnis dviejų Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir sudaro 50 procentų apskaičiuotų lėšų.
Išeičių ieško iš anksto
„Kasmet maždaug po tūkstantį mažėjant mokinių skaičiui, mieste darbo netenka 30–40 mokytojų“, – pastarųjų penkerių metų statistiką konstatuoja Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
Jos žodžiais, mokytojai ieško išeičių iš anksto: „Dirba per kelias mokyklas, jaunesni įgyja antrą profesiją.“
„Maža mokykla su mažai paralelinių klasių nėra perspektyvi mieste, nes mokytojams, ypač tokių dalykų, kaip fizika, chemija, turint po vieną ar dvi savaitines valandas, nesusidaro reikiamo valandų krūvio. Reikia galvoti apie mokyklų stambinimą“, – vedėja neabejoja, kad ir ateityje mokyklos bus uždaromos.
Situacija kaimuose dar sudėtingesnė
Akmenės rajono Švietimo skyriaus vedėjas Vytautas Juozapavičius pasakojo, kad kaimo mokykloje netekusiam darbo mokytojui įsidarbinti sudėtingiau nei kolegoms iš didesnių miestų. „Kaime mokyklų lieka vis mažiau, miestuose ir jų, ir kitų, pavyzdžiui neformaliojo ugdymo įstaigų, kuriose gali dirbti mokytojai daugiau“, – sakė V. Juozapavičius.
Pakruojo rajono Žeimelio vidurinės mokyklos direktorės Vilmos Kaminskienės skaičiavimais, dėl mokyklos Bardiškių filialo uždarymo darbo neteko 6 mokytojai – daugumos amžiaus vidurkis 50 metų. „Kaime įsidarbinti jiems tikrai sunku. Mano sūnus baigė kūno kultūrą, taip pat šiuo metu yra bedarbis,“ – sakė direktorė.
Ji įžvelgė ir kitą problemą – sunku į kaimą prisikviesti jaunus specialistus: „Mūsų mokyklai reikia psichologo, tačiau nerandame į atokią vietą, kur sunkesnis susisiekimas norinčio atvažiuoti žmogaus.“
SKAIČIAI IR FAKTAI
Bedarbių pedagogų skaičius pagal mokomus dalykus
Per šių metų 8 mėnesius biržoje užsiregistravo 278 pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys. 198 iš jų – absolventai, 80 turi pedagogo kvalifikaciją ir darbo patirties.
Per šį laikotarpį daugiausia registravosi socialinių pedagogų (45), dailės (30), pradinio ugdymo (29), kūno kultūros (28) mokytojų, specialiųjų pedagogų (25), anglų kalbos (20), lietuvių kalbos (16) mokytojų.
Per 2009–2011 metus Šiaulių apskrities darbo biržose registravosi 734 pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys.
Per šį laikotarpį daugiausia registravosi pradinio ugdymo mokytojų (110), socialinių pedagogų (80), kūno kultūros mokytojų (72), dailės mokytojų (67), specialiųjų pedagogų (53), muzikos mokytojų (39).
Bedarbių pedagogų ir laisvų darbo vietų (LDV) skaičius pagal Šiaulių teritorinės darbo biržos skyrius
Skyrius Pedagogai (2009–2011 m.) LDV (2009–2011 m.) Pedagogai (per 2012 m. 8 mėn.) LDV (per 2012 m. 8 mėn.)
Šiauliai 463 232 171 67
Akmenė 41 34 10 2
Joniškis 45 41 23 20
Kelmė 48 35 32 9
Pakruojis 44 46 22 4
Radviliškis 93 47 20 13
Šiaulių teritorinės darbo biržos inf.
Marina VISOCKIENĖ