Pokyčiai XXI a. visuomenėje mažina prigimtinį žmonių gebėjimą būti laiminga šeima. Besirūpindami materialine šeimos gerove tėvai dažnai pamiršta, jog vaikų nedomina jų karjera. Vaikai laimingi, kai leidžia laiką su tėčiu ir mama, kai mato, kad jie vienas kitą myli.
Kodėl pakito šeimos santykiai ir kaip juos kurti šiuolaikiniame kontekste, kalbėjomės su Tarptautinės šeimų vystymosi federacijos IFFD, kurios mokymo metodą pritaikė neseniai Lietuvoje prasidėjusi šeimų saviugdos programa „Šeimų universitetas“, prezidente Marina Robben ir jos vyru Karelu Philips. Pora, užauginusi septynis vaikus, sako, kad jau daugiau nei du dešimtmečius jų namuose nėra televizoriaus, o būti geresne šeima jie mokosi kiekvieną dieną.
Žmonės kuria ir gyvena šeimose per amžius. Kodėl dabar prireikė to mokytis?
Marina: Šeima yra visa ko pagrindas, iš vyro ir moters santykių susiformavo mūsų visuomenė. Tačiau šiais laikais nėra lengva išsaugoti šeimos gerovę. Turime atlikti pareigas darbe, o grįžus namo – šeimoje. Suderinti šiuos dalykus nėra paprasta. Skyrybų skaičius rodo, kad daugeliui šeimų tai nepavyksta. Šeimos nebemoka būti laimingos, kokios galėtų būti. Todėl norime jas padrąsinti ir padėti bent mažais dalykais, tokiais kaip kursai „Šeimų universitete“.
Šiandien apstu knygų, mokančių, kaip sutarti poroje, būti laiminga šeima, auklėti vaikus. Apie tai verda diskusijos internete, siūloma daug kursų. Kuo „Šeimų universiteto“ metodas kitoks?
Marina: Kiekvienas santykių ugdymo būdas turi kažką gero ir naudingo. Puiku, kad galime rinktis. „Šeimų universitetas“ pritaikė IFFD metodą, pagrįstą atvejo analize (ang. case study), kuris pradėtas naudoti dar 1940-aisias Harvardo verslo mokykloje. 1960-aisias keletas verslininkų šį metodą išbandė savo šeimoje ir pastebėjo, kad kalbėti apie kasdienes, gerai atpažįstamas, tačiau svetimas problemas tėvams daug lengviau nei apie savo, nes tai mažiau skaudina.
Tai labai įtraukiantis metodas, nes visi dalyviai gali išsakyti savo nuomonę, keistis patirtimis ir kartu ieškoti sprendimų. Kiekviena šeima turi savo patirtį, todėl sprendimai kyla iš pačių dalyvių. Šis metodas gerai prigyja įvairiose kultūrose, nes tai nėra kažkas primesta iš užsienio. Tėvai tiesiogiai mokosi iš vieni kitų.
Tai kaip vis tik suderinti karjerą ir šeimą?
Marina: Šiandien karjera labai svarbi ir vyrams, ir moterims. Ir nieko blogo tame nėra. Tačiau suderinti ją su šeima tampa žymiai paprasčiau, kai suvoki, kad anksčiau ar vėliau karjera baigsis, o šeima tęsis šimtmečiais – tavo šeima kuria vaikus, kurie kurs savo vaikus ir taip toliau. Šeimoje po savęs paliekame nenutrūkstantį procesą.
Taip pat šeima padeda išlaikyti pusiausvyrą – tarkim, ekonominės krizės metu daugeliui darbo netekusių žmonių pirmiausia padėjo jų šeimos nariai: ne tik artimiausi, bet ir seneliai, dėdės, tetos ar kiti artimi giminaičiai. Tokių glaudžių ryšių tarp žmonių nėra jokiame kitame kontekste.
Moterims rūpintis šeima tarsi natūralu. Karelai, kas Jus, verslininką ir ekonomikos mokslų daktarą, paskatino įsitraukti į šeimą?
Karelas: Suvokimas, kad būti tėčiu yra lygiai tokia pati mano profesinė užduotis. Tėvas privalo eiti tėvo pareigas, ne tik rūpinti karjera. Lankydamas šeimos kursus suvokiau, kad vaiko nedomina mano svaiginanti karjera. Jam svarbu, kad jo tėvas turėtų laiko pabūti su juo, pakalbėti, išeiti pasivaikščioti. Per IFFD aš išmokau surengti mažas išvykas su kiekvienu iš savo septynių vaikų. Tokios dviejų-trijų dienų išvykos labai praturtino ir mane patį.
Būti tėvu ir motina yra nuolatinė užduotis, kurią turi atlikti abu tėvai.
Kitas svarbus IFFD metodo aspektas yra laimė. Mes turime išmokti būti laimingomis šeimomis. Ne diskutuoti, rengti šeimos forumus, pasisakyti už ar prieš, o tiesiog būti laimingomis. Karjera atima daug laiko iš šeimos, tačiau visuomet reikia siekti išlaikyti pusiausvyrą. Nes šeima yra auksas, o karjera – tik priemonė tam auksui pasiekti. Ne daugiau.
„Šeimų universiteto“ kursuose turi dalyvauti abu tėvai. Tačiau jau dabar išgirstame moterų nuogąstavimų, ar pavyks įkalbėti vyrus eiti kartu?
Karelas: Kiekviena moteris turi tą šeštąjį jausmą, ką padaryti, kad įtrauktų vyrą ten, kur jį nori įtraukti. Man Marina prieš penkiolika ar dvidešimt metų padavė mažą knygutę. Ant jos buvo parašyta: „Kaip būti sėkmingu tėčiu“. Sėkmingu tėčiu! Buvau įpratęs skaityti apie sėkmingą karjerą. Tačiau aš perskaičiau tą knygutę ir tai privertė mane susimąstyti apie mano tėvo pareigas šeimoje. Taigi mano žmonos šeštasis jausmas liepė jai paduoti man tą knygutę!
Marina: Mes, moterys, linkusios namuose užimti per daug vietos. Mes viską organizuojame, o į grįžusį vyrą žiūrime kaip į dar vieną žmogų, kuriuo reikia pasirūpinti. Tačiau tėvo vaidmuo šeimoje labai svarbus. Tai yra žmogus, į kurį vaikai žiūri labiausiai. Jie nori būti kaip tėtis ir jie save vertina tėvo akimis. Jei tėvas rodo vaikams dėmesį – nesvarbu, ar tai mergaitė, ar berniukas – jie jaučiasi labai svarbūs, jaučiasi šeimos dalimi. Jei tėtis nekreipia dėmesio į savo vaikus, nes yra šimtas kitų dalykų, kuriuos turi padaryti, vaikams kyla klausimų, ką jie šioje šeimoje reiškia. Todėl tėvo užduotis yra padaryti kiekvieną šeimoje svarbiu.
Galiausiai Karelui pačiam patiko lankyti tuos kursus, nes mes juose labai daug prisijuokdavome. Atvejuose, kuriuos analizuodavome, atpažindavome save ir savo trūkumus. Be to, visada malonu žinoti, kad ir kiti žmonės daro tas pačias klaidas. Tada jos neatrodo tokios didelės. Supranti, kad visada gali tobulėti, pasikeisti, visada gali grįžti ir padaryti kažką kitaip.
Ar dirbdami IFFD matėte stebuklų?
Marina: Didžiausias stebuklas, kai tėvai atranda ir suvokia, kad šeimos laimę kuria jie patys. Nuostabu, kai tėvai, iki tol kalbėję tik apie buitinius dalykus, tarkim, ką valgysim pietums, atranda bendravimo džiaugsmą. Šis atradimas stiprina meilę ir suteikia tokius pojūčius, kokių jie eidami į kursus nesitikėjo.
Karelas: Lietuvos pavyzdys taip pat yra stebuklas. IFFD ugdymo metodą naudoja 60 pasaulio šalių, tačiau nei viena jų nėra pasiekusi nacionalinio masto. „Šeimų universiteto“ projektas taps pirmuoju tokiu pavyzdžiu IFFD istorijoje.
Ar galite dabar pasakyti, kad esate laiminga šeima?
Karelas: Būti geresniais šeimoje mes stengiamės kiekvieną dieną. Gyvendami šeimoje išmokome duoti save kitiems. Tokia, mano nuomone, laimingos šeimos formulė. Turime išmokti būti laimingais, branginti kitą su visais jo privalumais ir trūkumais. Kai vaikai mato meilę tarp tėčio ir mamos, jie irgi laimingi. Ir atvirkščiai – jie jaučiasi nelaimingi, kai tėvai nesutaria. Žinoma, nedidelių ginčų neįmanoma išvengti – tokia mūsų prigimtis. Tačiau taip pat mūsų prigimtis yra mylėti ir būti mylimais. Tai mūsų civilizacijos, santuokos, šeimos ir visuomenės pamatas.
