Jau senovėje didieji išminčiai bandė išsiaiškinti, kas lemia žmogaus gyvenimą ir įvykius jame. Nelaimės ir džiaugsmas, naujos gyvybės atsiradimas ar mirtis, nejau tai buvo suplanuota jau prieš mums gimstant?
Senovės Lietuvoje, kada vaidilutės dar kūreno šventąją ugnį, žmonių likimu rūpinosi mitinė būtybė Laima. Šiais laikais paprastai tokiais dalykais nebetikime, tačiau po kokio nors įvykio vis dar sakome, jog taip jau buvo lemta.
Nuo likimo nepabėgsi
Turbūt ne vienas matėme katastrofų filmą, kuriame pagrindinis herojus pamatęs viziją nuo mirties išgelbėja grupę žmonių, tačiau tada pats likimas pradeda medžioti: išsigelbėjusieji žūsta vienas po kito keisčiausiais būdais. Keistų sutapimų pasitaiko ne tik filmuose, bet ir tikrame gyvenime.
Vienas iš tokių pavyzdžių – italų šeima, nespėjusi į lėktuvą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo dingo be žinios Ramiajame vandenyne. Likę gyvi jie dėkojo likimui, jog pavėlavo, tačiau po savaitės žuvo autoavarijoje. Išsigelbėjusi sutuoktinių pora iš degančio namo, tą pačią vasarą nuskendo neramioje jūroje.
Tokių istorijų šimtai, tačiau ne visada likimas baudža – kartais jis ir gelbėja. Kaip gali būti pagrįstas faktas, jog mergaitė, praleidusi po sugriuvusiu namu 15 dienų be vandens ir maisto nusiaubtame Haityje, bus išgelbėta?
Yra būdų apsisaugoti
Analitinės psichologijos pradininkas Karlas Gustavas Jungas teigė, jog likimas turi savo ženklus. Juos galima pamatyti atidžiau paanalizavus savo gyvenimą ar sapnus. Pastaruosiuose labai aiškiai pasireiškia žmogaus pasąmonė, tereikia mokėti suprasti, nes sapnas – tai tikrovės ir joje esančių problemų atspindys.
Atradus problemą, būtina imtis ją spręsti. Daktaras kaip pavyzdį pateikia vieno mokyklos direktoriaus istoriją, kai pedagogas, nekreipdamas dėmesio į pablogėjusią sveikatą ir perspėjančius sapnus, vis tiek bandė pasiekti tikslą, kuris nebuvo jam skirtas, tačiau prarado viską, ką turėjo.
Tai aiškinama tuo, kad žmogui visada suteikiama malonė ir galimybė pasirinkti kitą kelią, tačiau to nepadarius, ištinka numatytas likimas.
Tad prieš darydami ką nors lemtingo, atidžiai apgalvokite priežastis ir pasekmes. Tiesa, apsaugoti save galite ir „linksmesniais būdais“: nematomu ratu, kurį turite apsibrėžti aplink save, kiekvieną kartą išeidami iš namų, ar ekstrasensų pagalba, kurie esą gali atlikti likimo korekcijas.
Kiekvienas esame savo likimo kalvis?
Atlikus apklausą, ar tikime likimu, nuomonės labai išsiskyrė. Vieniems tai tik neišmanėlių pasiteisinimas, kitiems – gyvenimo mistika. „Jei šoksiu nuo televizijos bokšto, o man bus lemta gyventi, kas tada, ar mane išgelbės supermenas?“ – ironizuoja apklaustasis. „ Aš turiu antrą gimimo dieną, nes tąkart iš automobilio neliko nieko, o aš atsipirkau tik galvos sutrenkimu ir lūžusia ranka,“ – su ašaromis akyse skaudžią nelaimę prisimena studentė Giedrė.
Žmonės linkę labiau tikėti moksliniais faktais, numatytomis normomis iki tol, kol patys susiduria su tuo, ką sunku racionaliai paaiškinti. Tad reikia rasti ribą, tarp „neišlaikiau egzamino (nors nieko nesimokiau), bet taip jau buvo lemta“ ir „kūdikis, nuriedėjęs po atvažiuojančio traukinio bėgiais, atsipirko tik išgąsčiu“.
Rūta Zinevičiūtė
