Naujus mokslo metus pasitinkame slogia nuotaika: mokyklos ištuštėjusios, o mokytojai pasiryžę mitinguoti prie Švietimo ir mokslo ministerijos.
Pedagogų bendruomenės ir vietos savivaldos atstovai įsitikinę, kad šalies mokyklų tinklą griauna ne tik mažėjantis gimstamumas, emigracija, bet ir liberalios švietimo sistemos reformos.
Mokyklas verčia skyriais
Šiemet šalies mokyklose mokysis per 371 tūkst. mokinių – maždaug 21 tūkst. mažiau nei pernai. Pirmasis skambutis turėtų pakviesti apie 27 tūkst. pirmokų – apie 500 mažiau nei pernai. Tokius preliminarius duomenis pateikia Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Dar pernai prieš rugsėjį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius guodėsi, kad moksleivių mažėjimas stabilizuojasi. Tačiau ant mokyklų durų ir toliau kabinamos spynos. Savivaldybių pateiktais duomenimis, nuo šių mokslo metų pradžios 66 bendrojo ugdymo mokyklos netenka juridinio asmens statuso. Iš jų 19 mokyklų uždaroma, o 47 tampa kitų mokymo įstaigų skyriais.
Pakruojo rajono Bardiškių pagrindinėje mokykloje rugsėjo 1-ąją jau nebešurmuliuos vaikai. Prieš dvejus metus ši mokykla buvo tapusi Žeimelio vidurinės mokyklos pagrindinio ugdymo filialu, o nuo šių mokslo metų pradžios pastatas lieka tuščias: čia mokęsi 35 mokiniai bus vežiojami į Žeimelį ir Linkuvą. „Kaime nebelieka jaunų šeimų, dėl didelio nedarbo žmonės emigruoja ir išsiveža vaikus. Tad kito kelio nėra – mažėjant mokinių uždaromos mokyklos“, – dėl tuštėjančio kaimo apgailestavo Žeimelio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Raimonda Gasperavičienė.
Pasak Pakruojo rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Irenos Mažulienės, šiemet rajono švietimo sistemoje nedaug pertvarkų: uždaryta Bardiškių mokykla, o viena Pakruojo miesto pradinė mokykla neteko juridinio asmens statuso ir tapo filialu. Vaikai kol kas palikti mokytis tose pačiose patalpose. „Nauji pokyčiai – dar ateityje. Tai vidurinių mokyklų tinklo pertvarka. Jei nebus sukomplektuota po dvi vienuoliktas klases, negalėsime tokių mokyklų išlaikyti“, – sakė I.Mažulienė.
Vaikus sodins į autobusus
Ignalinos rajone šiemet po švietimo reformos dalgiu pateko Kazitiškio ir Ceikinių pagrindinės mokyklos, kuriose vaikai mokslą krimto dar nuo tarpukario laikų.
Kai 1999 m. pabaigoje Ceikinių mokyklai buvo suteiktas Kipro Petrausko vardas, šio krašto žmonės nė neįtarė, kad po dvylikos metų čia liks mokytis tik pradinukai. Vyresni bus vežiojami į Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinę mokyklą, o Kazitiškio mokyklos aukštesniųjų klasių vaikai – į Vidiškių gimnaziją.
„Tokios pertvarkos reikalauja švietimo normatyvai. Vaikai daugiau laiko praleis kelionėje, turės daugiau išlaidų, tačiau, kaip skelbia ŠMM, turės daugiau galimybių bendrauti, popamokinio užimtumo“, – sakė Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
ŠMM skelbia, kad iš namų į mokyklas vežiojama per 88 tūkst. 600 vaikų, iš kurių daugiau kaip 20 tūkst. rieda geltonaisiais autobusiukais.
Reformą prilygina genocidui
Slogios nuotaikos tvyro ir Panevėžio rajono Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinėje mokykloje. Nuo šių mokslo metų pradžios ji tampa Ramygalos gimnazijos skyriumi. Mokinių, kurių šiemet laukiama per 30, kol kas šis pokytis nepalies – jie liks mokytis arčiau namų. Dėl to daugiau nerimauja mokytojai ir kiti darbuotojai. „Trys darbuotojai jau gavo atleidimo lapelius, vėliau mokykloje darbo vietos gali nebelikti dar trims“, – nusivylimo neslėpė daugiau nei šimtą metų skaičiuojančios mokyklos direktorė Lina Budreikaitė.
Prieš penketą metų į Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinę mokyklą buvo investuota apie pusę milijono litų, pastatas buvo atnaujintas, o po dvejų metų mokykla liko tik aštuonmetė. „Nebeleido formuoti 9–10 klasių, nors vieną dar tikrai galėjome surinkti. Vieni mokiniai važinėja į Ramygalą, kuri yra už 8 km, kiti kasdien po daugiau nei 40 km pirmyn ir atgal sukaria į Panevėžį“, – sakė L.Budreikaitė.
Gimnazijos skyriumi tampančios Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinės mokyklos vadovė įsitikinusi, kad kaimo mokyklas naikina ne tik šalį kamuojančios demografinės ir migracijos problemos, bet ir liberali švietimo reforma. „Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo metodika yra netobula, ji visai netinka rajonų mokykloms. Tokia reforma prilygsta kaimo genocidui“, – ne tik savo, bet ir kolegų nuomonę išsakė L.Budreikaitė.
ŠMM numato, kad per artimiausius metus bus uždaryta dar ne vienas šimtas mokyklų.
Plika aritmetika pridarė žalos
„Mokytojų profesinė sąjunga rugsėjį pasitinka kovingai. Priimtas sprendimas vietoje streiko surengti protesto mitingą prie ŠMM. Mitingo metu įvertinsime ministro darbą ir išlydėsime jį taip, kaip nusipelnė“, – tvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Anot jo, švietimo reformai stinga pagrįstumo, o jos strategai linkę vadovautis plika aritmetika, kuri pridarė žalos. E.Jesinas įsitikinęs, kad švietimo problemos paskatino emigraciją. „Trūksta ne tik mokinių, bet ir pagrįstos švietimo politikos. Nenorima išgirsti mokytojų praktikų patarimų, o priimami politiniai sprendimai. Įvairios darbo grupės – tik dėl vaizdo, nes galų gale būna taip, kaip pasiūlė ŠMM. Dėl to atokiose Lietuvos vietose gyvenantiems vaikams švietimo paslaugos tampa sunkiai prieinamos“, – dėstė vienos pedagogų profesinės organizacijos vadovas.
Pasak E.Jesino, visuomenę klaidina išmanus ŠMM manipuliavimas skaičiais ir nuveiktais darbais. „Štai kasmetinio pasitarimo prieš rugsėjį metu ministras gyrėsi, kad buvo padidintas sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientas toms mokykloms, kurioms trūksta lėšų išgyventi. Tačiau kai paaiškėja, kad finansavimas padidintas pradinėms mokykloms, kur mokosi daugiau kaip 80 mokinių, kyla klausimas: kiek tokių mokyklų kaimo vietovėse yra?!“ – retoriškai klausė jis.
Veja iš Tėvynės?
Ignalinos rajono meras Bronis Ropė neabejoja, kad prie masinės migracijos iš kaimų į miestus ir emigracijos į užsienio šalis prisidėjo ir toliau prisideda švietimo reforma. „Visa ši sistema neorientuota į tai, kaip jaunam žmogui padėti rasti tinkamą vietą gyvenime, kad jis galėtų būti naudingas visuomenei, o skatina bėgti iš namų, iš tėvynės ir ieškoti laimės svetur“, – samprotavo Ignalinos rajono vadovas.
B.Ropė nuogąstauja, kad plika ekonomine logika paremtas mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimas ateityje gali skaudžiai atsiliepti.
„Gali atsitikti taip, kad, sugriovus kaimo mokyklų tinklą, po 10 ar 20 metų skirsime daug pinigų nedidelėms mokyklos kurti. Panašios tendencijos jau ryškėja kitose srityse. Draudėme šienauti natūralias pievas, kol jos virto laukinėmis, pradėjo nykti augalų ir gyvūnų įvairovė. O dabar europinėmis lėšomis perkame avis, galvijus, kad būtų nuganytos užleistos pievos. Apmaudu, kad valstybė bėga paskui globalizacijos traukinį, o paskui skiria lėšų, kad būtų atkurta tai, kas sunaikinta“, – teigė Ignalinos rajono meras.
Anot jo, reikėtų keisti finansavimo sistemą ir stengtis išlaikyti kaimo vietovėse daugiau mokyklų. „Jei negalime išlaikyti vidurinių, išlaikykime pagrindines, pradines. Gal nevertėtų visko matuoti tik laisvosios rinkos ir liberalizmo matais. Juk kaime nuostolinga dirbti ir bankams, parduotuvėms, vaistinėms, medicinos, visoms kitoms įstaigoms. Nelieka jų – išvažiuoja ir žmonės. Lietuvoje viskas centralizuojama: parama skiriama verslui dideliuose miestuose, o dėl darbo vietų ir gyvenimo sąlygų kaimo vietovėse centrinė valdžia nesuka galvos“, – apgailestavo B.Ropė.
Jaunimas nemato savo ateities
Vytautas Giedraitis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Šiaulių Romuvos gimnazijos direktorius
Nuotaikos prieš rugsėjį dvejopos: mokytojai kruopščiai ir pakiliai ruošiasi naujiems mokslo metams, tačiau problemų, kaip visada, daug: trūksta pinigų, mokinių. Prieš 5 ar 10 metų prognozės buvo optimistiškesnės. Šiemet Šauliuose uždaromos viena pagrindinė ir dvi pradinės mokyklos. Mokyklų uždarymas skausmingesnis kaimo vietovėse. Kaimo mokykloms reikėtų daugiau finansavimo, kad galėtų gyvuoti ir mažesnės mokymo įstaigos. Tačiau jei nepadidinus finansavimo iš vienų būtų atimta, o kitoms pridėta, svarstyklės pakryptų į kitą pusę. Apskaičiuodama mokinio krepšelio lėšas valstybė turėtų nustatyti aiškius prioritetus. Kaip gyvens mokymo įstaigos artimiausioje ateityje, priklausys nuo bendros situacijos tiek pasaulyje ir Europoje, tiek Lietuvoje. Kam bus teikiama pirmenybė – žmogui kaip valstybės pamatui ar pačiai valstybei ir ją valdančiam aparatui? Kol kas tendencijos prastos – jauni žmonės nesieja savo gyvenimo su Lietuva.
