Ketvirtadienį Vilniuje posėdžiaujančio XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariai diskutavo apie lietuvių švietimo užsienyje situaciją ir problemas.
PLB: užsienio lietuvių švietimas turi būti prioritetinė sritis
,,Lituanistinis švietimas, susijęs su užsienio lietuvių tapatybės išlaikymu, yra prioritetinė veiklos sritis“, - sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.
Apžvelgusi švietimo sistemą, ji sakė, kad 30 pasaulio šalių veikia apie 160 lietuviškų mokyklų, kuriose mokosi apie 6 tūkst. vaikų, todėl būtų tikslinga Lietuvoje sukurti atskirą jas kuruojantį padalinį. J. Caspersen sakė, kad PLB tikisi, jog Lietuva labiau padės ir savaitgalinėms užsienio lietuvių mokykloms, nes užsienio lietuvių lituanistinis švietimas turėtų būti prioritetinė sritis.
J. Caspersen teigimu, šiuo metu, kai Lietuva siekia susigrąžinti lietuvių mokslininkus ir aukštos kvalifikacijos specialistus, užsienio lietuvių bendruomenės taip pat dalyvauja šiame procese.
Lietuviškos mokyklos verčiasi sunkiai
Seinų (Lenkija) lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas, kalbėdamas PLB seimo posėdyje apie lietuvių švietimą užsienyje sakė, kad kiekvienoje šalyje yra skirtingas bendruomenių statusas, skiriasi ir mokymo lietuvių kalba apimtis.
,,Vienur mokoma kultūros, isorijos, kitur įgyvendinama lituanistinė programa, dar kitur visų dalykų mokoma lietuvių kalba. Lenkijoje lietuviškose mokyklose visų dalykų, išskyrus Lenkijos geografiją ir isoriją, mokoma lietuvių kalba“, - sakė A. Vaicekauskas.
Jis sakė, kad šiuo metu Lenkojoje veikia šešios lietuviškos mokyklos, tačiau jos nuolat jaučia lėšų stygių.
,,Lenkijos švietimo sistema nepalanki lietuvių kalba dėstomoms mokykloms, todėl ir ,,Žiburio“ gimnazijos išlaikymui Lietuva prideda lėšų“, - sakė jis. A.Vaicekausko teigimu, Vasario 16 gimnazija Vokietijoje taip pat patiria finansavimo problemų.
Vasario 16 gimnazijos vardu kalbėjusi Marytė Šmitienė teigė, kad ,,jeigu ne Lietuvos parama, mūsų jau nebūtų". Ji priminė, kad buvę gimnazijos mokiniai dabar yra vieni iš aktyviausių PLB dalyvių įvairiose šalyse.
,,Kita problema – vadovėliai. Tai ypač aktualu Lenkijos lietuviams, kadangi vadovėliai turi būti patvirtinti Lenkijos švietimo ministro, todėl nėra galimybės plačiai naudotis Lietuvoje išleistais vadovėliais“, - apgailestavo A. Vaicekauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad švietimas ugdo tautinį tapatumą bei atlieka kultūros židinių funkciją, o ,,vykstatys renginiai skirti ne tik mokyklos bendruomenei, todėl mokyklos tampa kultūros ambasadorėmis“. Tačiau, jo teigimu, lietuviškų mokyklų finansavimu turėtų labiau rūpintis šalys, kuriose mokyklos veikia.
Mokytis ir gyventi Vilniaus Lietuvių namuose nieko nekainuoja
Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo centro vedėja Asta Turskienė PLB nariams pristatė naujus projektus, susijusius su pagalba užsienyje dirbantiems pedagogams bei galimybes užsienio lietuvių vaikams mokytis Lietuvoje. Ji taip pat minėjo, kad laukiami vaikai ne tik į vasaros stovyklas, bet ir norintys geriau pažinti Lietuvą.
Gabrielius Žemkalnis iš Australijos teigė, kad yra pasirinkimas, kur mokytis lietuvių vaikams - Vasario 16 gimnazijoje ar Vilniaus lietuvių namuose.
,,Tačiau kiek kainuoja pas jus mokytis, ar moksleiviai apgyvendinami ir kiek tai kainuoja, ką jie darys vasarą, jeigu jie atvažiavo, pavyzdžiui, iš Venesuelos?, - klausė jis.
Atsakydama jam A.Turskienė sakė, kad su mkokykla galima susipažinti ir dabar, vaikai gyvena po du kambariuose ,o dvyliktokai po vieną kambaryje. Ji pabrėžė, kad vaikų išlaikymas šioje mokykloje nieko nekainuoja. Taip pat galima lankyti įvarius būrelius. Tačiau ji pabrėžė, kad vasarą bendrabitis ištuštėja – dauguma vaikų važiuoja į namus, kad ir kaip toli tai būtų. Tačiau jei vaikai pasiliktų, jais būtų pasirūpinta užsienio lietuviams sakė A. Turskienė.
Diskusijos dalyviai taip pat siūlė prašyti Lietuvos institucijų padėti spręsti grįžtančių šeimų vaikų reintagracijos klausimus – kad bet kada parvažiavusius iš užsienio vaikus priimtų į vaikų darželį ar mokyklą. JAV ir Kanados šeštadieninėse lietuvių mokyklose dirbantys mokytojai siūlė, kad jiems galėtų būti įskaitytas darbo stažas. Buvo keliamos ir kitos formaliojo ir neformaliojo ugdymo peoblemos, kurias patiria užsienio lietuvių mokyklos. Į daugelį klausimų Lietuvos insitucijų atstovai atsakė, kad tai sprendžiama arba ketinama svarstyti ir spręsti, tačiau konkretesnių atsakymų PLB nariams nepateikė.
