Dabar tu pats sau šeimininkas ir gali daryti, ką nori. Tėvai jau neatsako už tave, todėl nebereikia rūpintis ir graužtis, ką jie pasakys ir kaip ten kokį tavo poelgį įvertins. Pats dar neturi vaikų, kuriems turėtum rodyti kokį tai baisiai gerą pavyzdį ir atsakingai rūpintis jų gerove.
Tavo dienos, tavo naktys. Atsimeni, kaip laukei mokykloje, kada jie visi nustos tau aiškinti, ką ir kaip daryti? Va, sulaukei. Išbandyk viską, kas tik šaus į galvą.
Žinoma, tie, kurie anksčiau viską nurodinėjo ir kontroliavo, taip lengvai nepasitrauks. Dabar jie bando tau įkalti į galvą, kad kiekvienas tavo pasirinkimas, kiekvienas tavo sprendimas nulems visą likusį gyvenimą ir kaip per pastarąsias savaites apsispręsi dėl savo būsimos profesijos pasirinkimo, taip ir turėsi nugyventi visą likusį gyvenimą.
Nebandai tuo patikėti! Gyvenimas tik prasideda ir galėsi jį keisti tūkstančius kartų, kaip tik užsimanysi. Žmonės net prisiekę pačiam Dievui prieš altorių amžinai vienas su kitu gyventi ir tai tą amžinybę kartais baigia po kelių metų, o jau dėl viso kito tai iš viso gali persigalvoti ir perdarinėti kiek tik nori.
Mokyklos pamokų tvarkaraščių sudarinėtojai ir visokie teisingo gyvenimo mokytojai aiškins, kad būtinai reikia susidaryti kokį tai geležinį planą, kaip ten ką toliau darysi, ir mirtinai jo laikytis. Net negalvok lįsti į tokį narvą! Paskui pats inkši, nekęsi to, ką darai, bet bijosi ką nors pakeisti ir kentėsi papildydamas amžinai nepatenkintųjų gretas.
Savo gyvenimo sėkmę, profesiją, būdą ir vietą gali rasti pačiose neįtikinamiausiose vietose ir po keisčiausių savo poelgių. Va, gyvas pavyzdys tiesiai prieš tave. Aš svarbiausius savo gyvenimo žmones, įdomiausias ir pelningiausias veiklas suradau po visokių netikėtų, beprotiškų ir iš šono žiūrint gal net nesveikų poelgių.
Jau kažkada sakiau, kad sunkiai per vargą ir skausmą įgytas medicinos studijas ėmiau ir lengva ranka iškeičiau į kažkokią menotyrą. Visi pasakytų ir pasakė, kad tai tikra nesąmonė ir klaida. Bet tame universitete, kur vyko menotyros studijos sutikau laisvus, kūrybingus, tokius pat paplaukusius žmones, su kuriais susikūriau puikiausią darbo vietą. O buvęs grupiokas pirmūnas tose medicinos studijose dabar dirba urologu ir kiekvieną darbo dieną remontuoja visokius nesveikus penius. Bet tai kas kam įdomu.
Kartą pastebėjau, kad vyksta atranka į kažkokį studentišką konkursą „Benskiausias studentas“ ir vietoj atsiskaitymo iš Lietuvos istorijos, nuvariau į tą atranką. Neatsakingiausias žingsnis! Rimtą studijų dalyką iškeisti į kažkokią balbalaiką.
Tas nepatenkinamas pažymys už atsiskaitymą tada kainavo stipendiją. Bet per tą konkursą susipažinau su žmonėmis iš populiarių to meto teliko laidų, pats tapau jų bendradarbiu, pasirodžiau ekrane, pasimaudžiau šlovės spinduliuose, gavau už tai honorarus keliolika kartų didesnius už tą prarastą stipendiją ir dar iki šiol kuriu visokioms televizijos laidoms scenarijus, dialogus ir kitokius smagius bei pelningus darbelius.
Ir viskas tik dėl to lengvapėdiško ir neatsakingo jaunystės žingsnio. Esu metęs jau atrodytų gerą ir pastoviai apmokamą darbą vien dėl to, kad išėjau daryti kažkokias knygutes apie ledus, kur ten niekas jokių perspektyvų nebūtų įžiūrėjęs. Bet vėliau tos knygutės virto populiariausiais vaikiškais žurnalais, o ta linksmų žmonių kompanija pavirto į antrą pagal dydį Lietuvos leidyklą ir dabar savo produkciją pardavinėja visame pasaulyje.
Aš ir iš ten vieną dieną tiesiog atsikėliau ir išėjau (mano jaunystės klaidų darymas kiek užsitęsęs – jau greit būsiu tas apgailėtinas senukas iš pirmojo straipsnelio sakinio). Per pačią krizę, tiesiai į niekur. Durnysčių durnystė, kai pagalvoji. Iš užtikrintos gerai apmokamos vietos į niekur.
Sugalvojom trise savo įmonę pasidaryti, kuri atlikinės visokias kūrybos paslaugas. Net dabar nepapasakočiau, kuo mes iš tikrųjų užsiimam. Bet va užsiimam ir puikiai laikomės.
Tai čia aš tau tik apie profesinę veiklą pavyzdžius pateikinėju. Sužinotum, ko esu šiaip gyvenime išbandęs ir iš kokių aukščių į kokias gelmes lakiojęs. Smagumėlis! Va, visi tie lengvabūdiški, neatsakingi, kvaili, nesuprantami poelgiai ir potyriai ir sukuria tą patirtį, apie kurią prašys papasakoti tavo pirmajame pokalbyje dėl darbo. Ir tie, kurie nedarė jokių klaidų ir visada gyveno pagal planą, kaip tik ir neturės ką pasakyti.
Kabink gyvenimą dideliu samčiu iš visų aplinkui pasitaikiusių puodų, išbandyk viską, sudalyvauk visur, mesk tai, kas atsibodo, nusivilk tuo, ką pradėjai, pradėk ką nors kitą, sugadink, suglamžyk, išmesk, susidraugauk, išsiskirk, išvažiuok, bet tik daryk!
Daryk jaunystės klaidas, nes iš klaidų geriausia mokytis. O jeigu jų nebus, tai tas pats, kas studijuoti be vadovėlio.
Svarbiausia, niekada nesigailėk dėl nieko, ką padarei, jei tai darydamas jauteisi laimingas. O laimė, jei dar gerai atsimenu iš medicinos studijų, yra tik jausmas, kurį sukelia dopamino ir serotonino išsiskyrimas į smegenis. Reiškia, kad būtum laimingas, pakanka turėti smegenis. Ir jų pačių pakanka, kad jaunystės klaidos nevirstų nusikaltimais. O visa kita tik razinkos ant gyvenimo pyrago.
Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka
