Mitas apie nesveiką maistą po truputį griaunamas
Ilgą laiką visuomenėje vyravęs mitas apie studentų įprotį valgyti nesveiką maistą šiuo metu netenka prasmės. Jaunuoliai teigia retai besimėgaujantys tokiais valgiais ir vis dažniau stengiasi gaminti patys, maitintis sveikai, o kavinėse lankosi retai, nebent nueina kartu su draugais. Šiuo klausimu sutaria ir gyvenantys su tėvais, ir savarankiškai. Tiesa, studijuojant gimtajame mieste maistui išleisti prireikia gerokai mažiau pajamų nei gyvenant atskirai.
„Gyvendama su tėvais, retai kada perku maistą, nebent šiaip kokius ingredientus. Tai paskaičiavus maždaug išeitų apie 20-30 litų per mėnesį“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos studentė Greta.
Savarankiškai gyvenančių jaunuolių didžiausia suma, išleidžiama maistui per mėnesį, siekia apie 150-600 Lt. Nors kai kurie teigia mėgstantys save palepinti ir jokių apribojimų sau nekeliantys, yra ir tokių, kurie maistui išleidžia priklausomai nuo to, kiek pajamų gauna tą mėnesį, arba nusistato ribą, kiek gali išleisti, pvz., ne daugiau kaip 10 Lt per dieną arba ne daugiau kaip 2 Lt saldumynams.
„Apie 40 procentų visų gaunamų pajamų skiriu maistui. Maisto neruošiu, stengiuosi pirkti tokį, kurį greitai galiu suvalgyti ir negaminusi (riešutai, saldumynai, pieno ir varškės produktai) arba greitai gaminamą (įvairūs sumuštiniai, keptos bulvės ir pan.)“, – atvirauja Šiaulių universiteto studentė Roberta. Beje, saldumynai studentų meniu papildo dažnai, o pastangos taupyti kartais nueina veltui.
Pramogoms negaila ir 150 litų
Pailsėti nuo mokslo siekiantys studentai renkasi labai įvairias ir skirtingai kainuojančias pramogas. Populiariausi užsiėmimai: būti su draugais, nueiti į boulingą, kino teatrą, koncertą, spektaklį ar naktinį klubą, o tam didelių išlaidų nereikia – per mėnesį išeina 10-150 Lt. Studentai aktyviai lankosi nemokamuose renginiuose arba dažniausiai renkasi pigesnes pramogas, kuriomis gali pasimėgauti dažniau nei kartą per mėnesį.
„Pramogoms išties išleidžiu įvairiai – 10-100 litų, priklauso nuo to, kokio pobūdžio tos pramogos. Pramogaujant stengiuosi nusistatyti ribą (kiek pinigų galiu išleisti, pvz., 100 Lt) ir daugiau negalvoju apie nieką, tiesiog mėgaujuosi tuo laiku, o itin brangių pramogų nesirenku. Vienas iš mėgstamų dalykų – tai kino teatras. Šiai pramogai skiriu apie 30 litų (bilietas, spragėsiai, gėrimas ir pan.)“, – sumas įvardija Greta.
Tie, kurie mėgsta apsipirkinėti ar keliauti, sako išleidžiantys apie 300-400 Lt. Kiti tik retkarčiais džiaugiasi brangesnėmis pramogomis, kurioms susitaupo pinigų. Tačiau visi sutinka, kad savęs pramogomis dažnai tikrai nelepina ir labai rimtai apsvarsto, ar norima pramoga nėra per brangi.
Bendrabutis – dėl studentiškos aplinkos, o butas – dėl ramybės
Sakoma, kad geriausias studijų laikas praleidžiamas bendrabutyje. Tokiai nuomonei pritaria juose gyvenantys studentai. Pasak jų, bendrabučio pranašumai yra keli – pigu, studentiška ir naudinga gyventi kartu su bendrakursiais.
„Studentas nebuvo studentas, jei jis negyveno bendrabutyje. Tai vienas iš įdomesnių gyvenimo etapų“, – įsitikinęs Kęstutis, studijuojantis Šiaulių universitete. Kambario nuomos kainos prasideda nuo 127 Lt, o kokybė vertinama skirtingai – nuo tragiškos iki geros būklės.
Tiesa, kokybės ir kainos santykiu studentai skųstis nelinkę – gerai taip, kaip yra, nes geresnį variantą surasti sunku. O besinuomojantys butą studentai kaip pagrindinį privalumą įvardija ramybę ir privatumą, o buto nuoma siekia apie 400 Lt. O jeigu kambario ir kainos santykis netenkina, jie guodžiasi brangiai perkantys ramybę.
Darbą renkasi ne vien dėl pinigų trūkumo
Susirasti darbą ir derinti jį su studijomis nėra lengva, bet tikrai įmanoma. Vis dėlto būtų melaginga teigti, kad pagrindinė priežastis yra pinigų stoka. Dabar jaunuoliai siekia tapti nepriklausomi nuo tėvų, nori išlaikyti save ir įgyti patirties – siekiama savarankiškumo.
„Per 3 studijų metus esu dirbusi keletą mėnesių, kai turėjau galimybę. Dirbau tiesiog dėl savęs, norėjau pabūti kitoje aplinkoje, susirasti naujų pažinčių, kurios galbūt praverstų ateityje, ir, žinoma, įgyti patirties bei praktikos. Stengiuosi pati užsidirbti, bet kol mokausi, tėvai tik iš dalies (dideliems pirkiniams) paremia finansiškai“, – pripažįsta Greta. Deja, bet ne visi norintys dirbti gali tai įgyvendinti dėl laiko trūkumo ir užimtos dienotvarkės.
Be abejo, noras dirbti ir turėti stabilesnę finansinę situaciją yra aktualesni tiems, kurių neremia tėvai. Kai kurie iš jų gauna socialines stipendijas arba ieško darbo, kurį galėtų derinti su studijomis. Bet dažnai nusiviliama darbdaviais, nenorinčiais priimti studentų dirbti puse etato, todėl darbo paieškos būna bergždžios. Be to, pasak studentų, studijos tam ir yra, kad jaunas žmogus galėtų įgyti išsilavinimą ir tik po to dirbti.
„Kadangi ne tik studijuoju, bet ir studentauju, t. y. užsiimu neakademinėmis veiklomis, laiko tikram darbui, už kurį mokėtų pinigus, neturiu. Žinoma, galėčiau mesti visas universitetines ir neuniversitetines veiklas ir dirbti juodą darbą, kad užsidirbčiau, bet tada, leiskit paklausti, kam man reikalingas diplomas ir ketveri metai studijų, jei neišnaudočiau tų galimybių ir veiklų, kurias man gali pasiūlyti universiteto stogas?“ – samprotauja Roberta.
Pinigų visada trūko ir trūks
Paklausti apie sumą, kurios turi užtekti mėnesio išlaidoms, studentai pateikia įvairių nuomonių ir skaičių. Vieni nelinkę atskleisti savo pajamų dydžio ir teigia, kad pinigų pritrūksta, o kiti atvirauja gaunantys sumas, kurios svyruoja nuo 200 iki 1500 Lt.
Dažniausiai pinigų užtenka tik pagrindinėms reikmėms ir kai kurioms pramogoms, bet būna atvejų, kai gaunamos sumos visiškai pakanka. Daugumą studentų finansiškai remia tėvai, o kiti sako visiškai save išlaikantys iš gaunamo atlyginimo.
Tiesa, Šiauliuose tik studijuojantys jaunuoliai kelionei namo taip pat turi paskirti tam tikrą sumą pinigų. Kituose miestuose gyvenantys studentai namo grįžta ne taip dažnai, kaip norėtų, bet, kaip jie tvirtina, tai lemia ne pinigai, o užimtumas – kai kurie namo grįžta kiekvieną, o kiti kiti tik vieną per mėnesį.
Kanceliarinėms prekėms ir visokiems nenumatytiems studijų reikalams tenka išleisti dar nuo 2 iki 100 Lt. Į šią kainą įeina spausdinimas, kopijavimas, kanceliarinės prekės ir išlaidos papildomiems darbams, jei aktyviai dalyvauja ir neakademinėje veikloje. Prie šios sumos už mokslą mokantiems studentams prisideda ir studijų įmoka. Dauguma kalbintų studentų stipendijų negauna, tačiau jeigu situacija pasikeistų, šiuos pinigus jie skirtų nenumatytiems atvejams, įvairiems seminarams, kursams ar tiesiog taupytų šventėms.
