Efektyvaus, patikimo ir saugaus kontracepcijos būdo pasirinkimas – problema, kuri aktuali moterims bet kuriame amžiuje. Vis dėl to svarbumą ji įgauna, kai nėštumas tampa ne tik nepageidaujamas, bet gali ir grėsti mamos ar vaiko sveikatai.
Sunku patikėti, tačiau dar prieš keletą šimtmečių moteris po keturiasdešimties buvo laikoma sena, o ir ji pati šventai tikėjo, kad geriausi jos metai praėję.
Tik įsivaizduokite, kad moteris pačiame jėgų žydėjime sėdėdavo sau namuose siūdama ar siuvinėdama, laikas nuo laiko praskaidrindavo sau dienas ieškodama nuotakų ir jaunikių dėl savo būrio vaikų. Šiomis dienomis tokių moterų galima rasti tik senuose romanuose.
Laikas nestovi vietoje, ir šiuolaikinei moteriai po keturiasdešimties metų gyvenimas ne tik kad nepasibaigia, bet ir nušvinta naujomis spalvomis, atsiveria naujos galimybės, įgauna visiškai kitokią prasmę.
Suaugę vaikai jau nebereikalauja tiek daug dėmesio kaip anksčiau, siekiamas karjeros laiptelis jau įveiktas, galų gale, atsiranda daugiau laisvo laiko mėgiamiems užsiėmimams ir pilnaverčiui poilsiui.
Rodos, niekas negali sutrukdyti stabilumo ir gyvenimo rutinos. Tačiau tokiu įvykiu gali tapti nėštumas.
Su amžiumi vyksta ne tik gyvenimo būdo, bet ir organizmo pokyčiai. Kaip žinoma, po keturiasdešimties kiaušidžių veikla sumažėja, todėl atitinkamai sumažėja ir lytinių hormonų gamyba. Be to, ovuliacija vyksta nereguliariai ir, atitinkamai, gebėjimas gimdyti taip pat mažėja. Konkretūs pasikeitimai keičia moters menstruacinių ciklų trukmę ir pobūdį. „Mėnesinės“, kurios visuomet atsirasdavo kaip laikrodis, tampa nereguliarios, o dažnai būna ilgesnės ir gausesnės.
Dauguma moterų pradeda jausti seniai pamirštą nepageidaujamo nėštumo baimę, kurią iššaukia vis užsilaikančios „mėnesinės“. Reikia pastebėti, kad šis nerimas nėra nepagrįstas, juk nepaisant vaisingumo galimybių sumažėjimo, pastoti moteris gali iki pačios menopauzės. Kad ir kaip teigiamai galima atsiliepti apie gimdymą vėlyvame amžiuje, vis dėl to tai rizikingas sprendimas.
Šiuolaikinė medicina pasirūpino tomis moterimis, kurios nusprendė netapti „jaunomis“ mamytėmis jau po keturiasdešimties, sukurdama gimdos hormoninę sistemą.
Šios sistemos apsaugos efektas pagrįstas hormono levonorgesterolio vietiniu veikimu, kuris nedidelėmis dozėmis išsiskiria į gimdos ertmę, apsaugodamas nuo nepageidaujamo nėštumo.
Visų pirma, hormonas sudaro gimdos kaklelio gleivių sluoksnį-apsaugą, kuri apsaugo nuo spermatozoidų patekimą į vidų.
Antra, spermatozoidų judėjimas link gimdos sulėtėja, ir kiaušidžių apvaisinimas tampa neįmanomas.
Trečia, ši sistema apsaugo gimdą nuo vidinio apvalkalo storėjimo, kurio dėka apvaisintas kiaušinėlis gali įsitvirtinti.
Todėl hormoninę kontracepciją naudojančių moterų menstruacijos yra trumpesnės, ne tokios gausios ir skausmingos. Vidutiniškai tokių moterų menstruacijos trunka 1-3 dienas ir jos tokios silpnos, kad joms užtenka kasdieninių įklotų.
Moterims virš keturiasdešimt ši gimdos sistema – tai ne tik kontraceptikas, bet ir įvairių susirgimų profilaktika.
Juk niekam ne paslaptis, kad būtent šiuo laikotarpiu gali atsirasti disfunkciniai kraujavimai, susiję su endometrija, dažniau atsiranda gimdos miomos ir kitos „moteriškos“ problemos, kurios gali rimtai pabloginti gyvenimo kokybę. Tuo tarpu hormonai tam tikrų tipų miomų augimą sumažina.
Moterys, kurių klimaksas prasidėjo gana anksti, tačiau jos naudojo hormoninę terapiją, vidinė hormoninė sistema apsaugo gimdos gleivines nuo estrogenų veiklos.
Kai kurios moterys neigiamai priima kontraceptines tabletes, tačiau vidinė hormoninė sistema dėka unikalaus veikimo mechanizmo neturi įtakos visam organizmui, veikia tik kaip vietinis kontraceptikas ir turi gydomųjų savybių. Todėl galima ramiai naudoti tokias hormonines spirales, nebijant pašalinių efektų, tokių kaip papildomas svoris ar galvos skausmas. Tad moterys, naudodamos šią vidinę hormoninę vietinę sistemą, jaučiasi komfortiškai ir be problemų išgyvena naują gyvenimo etapą.
