Jei taip ir toliau, Šiaurės Airijoje baigsis konfliktai.

Tą pačią dieną ji bus oficialiai pervadinta į Šiaurės Lietuvą...

Taigi tikra tiesa, ir amžinieji desniai veikia ir siu dienu pasaulyje.
Pinigai kaip pinigai, aišku ne pirma vieta gyvenime turi užimti, bet ir ne paskutine.
bet kaip ten bebutu, jie neužkamšys skyles sieloje, baigiant paskutiniu sakiniu, ir ne juose laime. Reikia rast kazkoki kompromisa tarp viso to.
labai gaila, kad vien materialioji reikalo puse vykt i uzsieni vaziuojama. Zmones turbut kuo toliau tuo labiau pamirst,a kad galima ir pazint kitas salis.
Aisku nukencia labiausiai vaikai.
But neblogai, uzsieni padirbeti, dar nesukurus seimos, bet aisku, kai nori viena, nebutinai taip ir buna.

Aš manau, kad tai aktuali problema.

dabar pilna tokių pavyzdžių, nematau ko čia stebėtis

mano tėvai įišvžiavo laimės ieškoti į Airiją prieš tris metus, aš gyvenu su močiute. Niekas nežino kaip aš jaučiuosi, tėvai galvoja, kad aš aprūpinta, mokausi gerai,retkarčiais parvažiuoja,tačiau.....

Žinoma, psichologė pasakoja, kad kuo vyresnis žmogus, tuo jam lengviau prisitaikyti. Bet jei yra paliekamas vaikas, kuriam nėra šešių mėnesių – pasekmės negrįžtamos. Be prieraišumo sutrikimo, sutrinka ir visa tolesnė asmenybės raida.

Psichologei, sakančiai, kad išvežus kūdikį iki 6 mėn. į užsienį, sutrinka visa tolesnė asmenybės raida, pačiai reikia psichologo pagalbos.

Straipsnio autorė jauna, todėl ir dovanotina tai, kad skyrybos klaidų - begalybė..

Tai, kad sako, savam krašte pranašu nebūsi... Ir dar sako, kad svetur ir žolė žalesnė.

Toks jau tas gyvenimas,tėvai nori gero, tačiau rezultatas priešingas. Apie vaiko jausmus tėvai nepagalvoja.