Į klausimą, ar moksleiviai gali pakeisti ateitį, daugelis atsako, kad ne. Tačiau vienoje Lietuvos mokykloje įgyvendinta neformalaus moksleivių ugdymo alternatyvios energetikos klausimais iniciatyva paskatino net pačius moksleivius patikėti, kad jų entuziazmas ir drąsios idėjos gali padėti kurti švaresnę Europą. Apie neformalaus ugdymo iniciatyvą ir jos įtaką moksleiviams „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su Lietuvos moksleivių sąjungos projektų vadove Gabija Karačkinaite, projekto lektoriumi Žygimantu Zabieta ir dalyviu Matu Cancingeriu.
„Iniciatyvos idėją pasiūlė buvęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas, šiuo metu dirbantis Europos Parlamente, Renaldas Vaisbrodas. Iniciatyvos organizatoriai, Robert Bosch fondas, ieškojo nacionalinių partnerių – organizacijos, kuri sutiktų įgyvendinti projektą. Lietuvoje fondas neturėjo kontaktų, todėl buvome rekomenduoti mes – Lietuvos moksleivių sąjunga. Iš pradžių su didelėmis abejonėmis, ar mums pavyks, ar surasime mokyklą, kuri norėtų dalyvauti tokiame projekte, mes priėmėme šį iššūkį. Kelios mokyklos atsisakė išleisti mokinius iš pamokų, tik Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla sutiko palaikyti drąsias idėjas ir skatinti neformalųjį ugdymą. Mokykla suprato, kad tai naudinga mokiniams, jie išmoks daugiau ir įgis naujų žinių“, – pasakoja projekto vadovė Gabija Karačkinaitė.
Projekto lektorius Žygimantas Zabieta sako, kad mokyklos turi suprasti, kad pamokų metu dėstomi dalykai yra naudingi, bet gyvenime prireiks ir darbo rinkoje vertinamų savybių: organizuotumo, komunikacijos, komandinio darbo įgūdžių, gebėjimų prisiimti atsakomybę, deleguoti darbus. Šie įgūdžiai yra vertinami labiau nei mokėjimas išspręsti formules. Mokyklose paraleliai su mokymosi procesu turėtų būti vykdomos ir neformalaus ugdymo iniciatyvos. Ž. Zabieta prisimena, kad projekto pradžioje galimybėmis pakeisti Europos ateitį tikėjo tikriausiai tik vienas moksleivis, tačiau vėliau dauguma patikėjo, kad viskas yra įmanoma. Savaitę trukusių mokymų metu moksleiviai susipažino su pagrindinėmis Europos Sąjungos aplinkosaugos ir energetikos problemomis, išteklių mažėjimu ir brangimu, globalizacijos iššūkiais, klimato kaita ir jo įtaką žmonėms, užterštumu. Mokiniai patys turėjo išspręsti simuliacines užduotis ir ieškoti sprendimo būdų – ir tai jiems puikiai pavyko.
Neformalus ugdymas padeda geriau įsisavinti žinias
„Manėme, kad šis projektas nebus naudingas, kad bus smagu praleisti bent jau pamokas, bijojome pagalvoti apie tokius mums nežemiškus dalykus. Tačiau dabar jau susiformavome nuomonę šiais klausimais. Mūsų požiūrio kaitą parodė ir po kiekvienos projekto darbo dienos patirtų įspūdžių vertinimas naudingumo ir įdomumo kreivėje. Įdomumo lygis augo lygiagrečiai su gautų žinių kiekiu – kuo daugiau turėjome suprasti apie Europos Sąjungos energetiką, tuo daugiau klausimų iškildavo. Sudomino mokymasis neformalia veikla, puikus lektorius, be to, mokantis neformaliu būdu žinias pasisavinome daug geriau, nes vien žinių kalimas mokykloje yra per daug monotoniškas jaunai asmenybei“, – įspūdžiais dalijosi projekto dalyvis Matas Cancingeris.
Ž. Zabieta pasakoja, kad mokiniams buvo sudaryta galimybė dirbti ne tik projekto pamokų metu. „Norėjosi, kad patys mokiniai pajustų, ką jie nori daryti, ir kad tai nebūtų prievartinis dalykas. Mokinių motyvacija, noras dirbti, savarankiškumas – tai vieni iš didžiausių projekto rezultatų. Mokiniai parengė veiksmų planą, kokios Europos jie norėtų 2020 metais, kokia kryptimi ES turėtų judėti energetikos ir aplinkosaugos srityje. Lietuvos moksleivių planas kartu su kitų 26 Europos valstybių mokinių sukurtais veiksmų planais bus perduotas ES pirmininkaujančios Danijos delegacijai. Norime, kad Europa būtų švari, kad būtų rūšiuojamos atliekos, vystomos elektromobilių technologijos, kad šalys nepirktų taršos kvotų, bet būtų motyvuojamos aktyviau diegti žaliąsias (saulės, vėjo, vandens) technologijas“, – sakė projekto lektorius.
„Manome, kad šis gerasis pavyzdys bus paspirtis kitoms mokykloms priimti iššūkį ir aktyviau įgyvendinti neformalaus ugdymo iniciatyvas. Labai trūksta geranoriškumo ir supratimo, juk ateiname į mokyklą ne blogo siekdami, bet norėdami prisidėti prie bendro mokinių ugdymo ir asmenybės tobulėjimo. Tikime, kad projekte dalyvavę mokiniai bus dar iniciatyvesni, nes jie pamatė ir suprato, kad gali daug, net pakeisti visą Europą“, – džiaugėsi projekto organizatoriai.
