Klaidingas pasirinkimas sugadina karjerą
Lietuviai garsėja kaip darbštūs žmonės, visgi, didelė dalis jaunų žmonių, nors ir nori, tačiau neturi, galimybės dirbti. Esant šiai situacijai, pirmiausiai kaltiname valstybę, tačiau, pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno, didelė dalis atsakomybės turi kristi ir ant studentų pečių.
„Šiandien rinkoje turime tokią situaciją, kad yra gausu specialistų, kurie yra tiesiog nereikalingi. Kalbu apie socialinių ir humanitarinių mokslų absolventus. Jauni žmonės renkasi lengviausią kelią ir vengia tiksliųjų mokslų, todėl turime gausybę bedarbių vadybininkų, teisininkų, istorikų, filosofų. Žvelgdami į juos, baksnojame pirštu ir sakome, kad rinkoje nėra darbo vietų. Tačiau, jei pažvelgtume į technines specialybes, tiksliuosius mokslus, tai specialistai yra tiesiog graibstomi. Įmonės stovi eilėse ir vykdo darbuotojų ,,galvų medžioklę“ („headhunting“) iš konkurentų kompanijų. Verslo organizacijos jau kelerius metus pageidauja, kad ruoštume daugiau specialistų“, - sako direktorius.
Pasak jo, besikeičiančią rinką reikia nuolatos stebėti ir aukštojo mokslo įstaigoms.
„Glaudžiai bendradarbiaujant su privačiomis kompanijos, matome, kur kyla naujų specialistų poreikis. Vienu metu tai buvo statybos inžinerija, kurios augimą lėmė atsigaunanti statybų rinka. Ateinantiems metams galėčiau išskirti transporto elektros sistemų inžineriją ir paveldo statinių inžineriją. Tai sritys, kurių specialistų reikia jau šiandien. Visgi, XXI a. – kelių ir geležinkelio transporto elektrifikavimo amžius, o elektrinio transporto kontaktinio tinklo specialistai artimiausioje ateityje bus labai paklausūs, todėl, tenkindami rinkos poreikį, nuo 2015 m. rudens semestrą pradėsime ruošti šių sričių specialistus“, - artimiausias veiklas dėsto N. Varnas.
Kolegijos direktoriui antrina ir UAB „Fima“ geležinkelių eismo valdymo sprendimų departamento direktorius V. Venskus, kurio teigimu, Lietuvoje ir visoje Europoje jaučiamas inžinerinių mokslų populiarumo nuosmukis. Tuo tarpu poreikis šių specialybių darbuotojams tik auga, todėl šiandien įmonėms jų tenka aktyviai ieškoti, o dėl geriausių – net konkuruoti.
„Gruodį pradėjome įgyvendinti geležinkelio ruožo ,,Naujoji Vilnia – valstybės siena su Baltarusija” elektrifikavimo projektą. Taip pat įgyvendinamas strateginės reikšmės Rail Baltica projektas, modernizuojamos elektros tiekimo sistemos, atnaujinama geležinkelių infrastruktūra. Specialistų prireikia ir įgyvendinant „Fima“ dukterinių įmonių Latvijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje projektus, todėl mokslų įstaigų ir verslo bendradarbiavimas yra ypač sveikintinas žingsnis, siekiant parengti taip trūkstamus tinkamos kvalifikacijos šios srities specialistus“, - teigia V. Venskus.
N. Varno teigimu, šios srities specialistų trūksta ne tik UAB „Fima”, bet ir AB „Lietuvos geležinkeliams“, bendrajai Baltijos šalių įmonei „Rail Baltica“, UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Elinta“, „A. Žilinskio ir Ko UAB“ ir kitoms transporto elektros sistemas diegiančioms ir aptarnaujančioms įmonėms.
Šiandien jau nieko nebestebina Lietuvos gatvėse matomi elektromobiliai, kurių nuolat daugėja. Vasario mėnesį Vilniuje pasirodė net taksi elektromobilis. Jei jis pateisins lūkesčius, greitu metu atsiras galimybė nuolatos važinėti šiais ekologiškais ir ekonomiškais automobiliais. Elektromobilius taksi transportui praėjusiais metais jau pradėjo naudoti nemažai JAV ir Europos kompanijų. Kadangi mūsų šalyje taip pat auga elektromobilių skaičius, netrukus pradėsime justi ir šias transporto priemones, bei jų įkrovimo stoteles prižiūrinčių specialistų stygių.
Restauratoriais dirba statybininkai
Panaši situacija yra ir su paveldo restauracija. Nors Lietuvoje pastaruoju metu daug dėmesio skiriama istoriniams kultūros paveldo objektams išsaugoti bei juos pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, deja, nuolatos trūksta kvalifikuotų šios srities specialistų.
Apie šią problemą kalba ir UAB "Senamiesčio restauratoriai" statybos direktorius A. Milkius. „Iš šiuolaikinės statybos atėję žmonės dažnai neturi suvokimo apie istorinius statinius. Reikia specialistų, kurie jau būtų įgiję žinių apie šio darbo specifiką. Planuojame pasirašyti sutartį su KTK ir priimti studentus į praktiką – taip augintis trūkstamus specialistus“, - sako jis.
Kolegai pritaria ir MB „Virmalda“, kurios viena iš veiklos sričių yra pastatų restauravimas, bendrasavininkis V. Rabačius.
„Reikia specialistų, kurie, atėję į dvarą, bažnyčią ar kitą paveldo objektą dirbti, žinotų, kada sustoti, kad nesunaikintų saugotinų vertybių. Būtina, kad jie mokėtų ne sunaikinti, o išsaugoti tai, kas vertinga“, - gerų darbuotojų trūkumą pabrėžia V. Rabačius.
Kauno technikos kolegijos direktorius jauniems žmonėms pataria prieš pasirenkant specialybę gerai išanalizuoti jos teikiamas galimybes.
„Praėjo tie laikai, kai teisės ar verslo administravimo studijos garantavo gerą karjerą ir didelį atlyginimą, todėl būsimus studentus norėčiau paraginti rinktis specialybes pagal jų teikiamas galimybes, darbuotojų poreikį, kurį formuoja darbdaviai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Juk per artimiausius tris metus planuojama sukurti 30 tūkst. darbo vietų inžinieriams, o kvalifikuotų specialistų spėjama, kad 2030 m. Europoje trūks apie 8,3 mln., todėl savo karjerą reikia planuoti atsakingai, kad nereikėtų po to gailėtis“, - pataria N. Varnas.
