Sakoma, mokykla – tarsi antrieji namai, mokytoja tarsi mama. Kaip pasirinkti mokytoją pirmąją klasę pradėsiančiam lankyti vaikui, jos nė karto akyse nemačius? Tokia dilema iškilo vienai „Tauragės kurjerio“ skaitytojų.
Prasidėjo prašymų priėmimas
Nuo pirmadienio prasidėjo būsimųjų pirmokų registracija į mokyklas. Tėvai, nešini pažyma apie deklaruotą vaiko gyvenamąją vietą, lankosi mokyklose ir rašo prašymus priimti jų atžalas į jiems skirtą mokyklą.
– Prieš registraciją lankiausi vienoje mokyklų. Administraciją nustebino mano noras pamatyti mokytojas. Keistai jiems skambėjo mano klausimas, ar mokykloje vyksta atvirų durų dienos. Neatsakyta, kuris mokytojas geriausias ar koks mokytojų amžius. O kaip man pasirinkti mokytoją? – klausė mama Diana.
Kaip išsirinkti mokytoją?
Šis klausimas keistai skambėjo Martyno Mažvydo, Jovarų ir „Šaltinio“ pagrindinių mokyklų vadovams. Anot jų, tėvai dažniausiai kitų tėvų būna išsiklausinėję ir jau susidarę nuomonę apie vieną ar kitą mokytoją. O jei neturi ko paklausti? Išgirdusi mokytojų pavardes, mėginau mokyklų vadovų pasiteirauti, kuo kiekvienas mokytojų ypatingas. Tačiau mokyklų vadovai vengė išsakyti savo nuomonę apie mokytojų kompetenciją. O jei to paklaustų tėvai?
– Galiu trumpai apibūdinti, kuris mokytojas prie kokios srities linkęs: sporto, meno ar panašiai, – sakė Jūratė Lazdauskienė, „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktorė.
– Priklauso nuo to, kokią užsienio kalbą pasirinktų. Būtų gerai, kad vieną klasę lankytų tie, kurie linksta prie anglų, ir kitą tie, kurie prie vokiečių kalbų. Pagal tai ir nukreipiu, – kalbėjo Algimantas Kaminskis, Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius.
Pasikliauja asmenine patirtimi
Vidas Misiūnas, Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius, teigė, kad buvę mokyklos mokiniai savo vaikams renkasi savo buvusius mokytojus. Tai patvirtino ir viename Tauragės lošelių-darželių pakalbinta priešmokyklinuko mama. Tam, kad suspėtų savo vaiką „priregistruoti“ pas savo buvusią mokytoją, M.Mažvydo pagrindinėje mokykloje dirbančią Rasą Paulauskienę, ji sakė pirmąją prašymų priėmimo dieną ketinanti ateiti prieš aštuntą ryto. Sakė girdėjusi, kad buvo metai, kai pas šią mokytoją klasės sąrašas buvo užpildytas per dvidešimt minučių. Pirmadienį, anot V.Misiūno, nuo ryto prašymus jau parašė šešiolika tėvų.
Gal būna atvirų durų dienos?
Iš Martyno Mažvydo ir „Šaltinio“ pagrindinių mokyklų direktorių gavau neigiamą atsakymą. Kaip sakė V.Misiūnas, jei tėvai panorėtų pamatyti mokytojas, būtų galima su jomis supažindinti bet kuriuo metu jiems apsilankius mokykloje.
– Žinoma, ne pamokos metu. Per pamoką galėtume nebent trumpam atverti klasės duris žvilgtelėti, kaip atrodo kabinetas ar mokytoja. Pertraukos metu tėvai gali apie mokytojas pasiteirauti dabartinių jų mokinių ketvirtokų, – pasakojo V.Misiūnas.
Susitikimas dešimčiai minučių
Ar įmanoma susidaryti nuomonę apie mokytoją susitinkant dešimčiai minučių – tiek, kiek trunka pertrauka? Smalsumui patenkinti į svečius įsiprašiau pas „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos mokytojas Virginiją Prialgauskienę, Vilmą Novikienę, Beata Šimkūnienę ir Ireną Šukaitienę. Pasiteiravau mokytojų, ką jos mėgsta veikti laisvalaikiu. Viena sakė linkusi į aktyvų poilsį – sportą, kita mėgstanti megzti, trečia groja fortepjonu, mėgsta dainavimą, ketvirtoji linkusi prie rankdarbių. Viena mokytoja sudarė kuklios asmenybės įspūdį, kita kalbėjo emocingai ir linksmai, nors iš pirmo įspūdžio atrodė griežta ir net piktoka, viena atrodė švelni ir motiniška, kita – santūri, kiek melancholiška. Visos skirtingos. Simpatija kilo šnekučiuojantis. Po dešimties minučių puikiai jaučiau, su kuria man bendrauti būtų malonu, kurios manieros man priimtinos ir kuri būtų artimiausia mano susikurtam pirmosios mokytojos įvaizdžiui.
Margarita Podžiūvienė
