Šiandien naujų technologijų era taip pakeitė jaunimo kasdienybę, kad turbūt daugelis savo gyvenimo net negali įsivaizduoti be kompiuterio. Virtualios erdvės yra tokios neaprėpiamos, jog jose norisi užsibūti kuo ilgiau. Tačiau dvilypė egzistencija tarp tikrovės ir kompiuterizuotos aplinkos neretai mus taip suklaidina, kad dažnai užsimirštame, kuriame pasauly iš tiesų gyvename.
Pastaruoju metu, kai bendravimas visuomenėje yra šaltas ir uždaras, jaunimą ypač vilioja virtualios pažintys. Vieniems – tai puiki galimybė praplėsti akiratį, susirasti naujų draugų, kitiems – tai savotiška pramoga, leidžianti išsivaduoti iš kompleksų ir pilnavertiškai atsiverti prieš kitus.
Kaip teigia gimnazijoje besimokantis septyniolikmetis Mantas, vos tik jis sugrįžta po pamokų namo, iš karto įsijungia kompiuterį ir prisėda „pasičiatinti“ su merginomis. „Mokykloje taip šelmiškai bendrauti su panelėmis būtų sudėtinga, netgi gėdinga, o internetinėse pažinčių svetainėse nėra jokių tabu“ – neslepia Mantas.
Tuo tarpu pirmame kurse besimokanti studentė Modesta tvirtina, kad draugų realiam gyvenime jai užtenka, tačiau virtualūs pokalbiai su vis naujais nepažįstamais jai ne tik pakelia nuotaiką, bet ir padeda užmegzti itin artimą ryšį su kitu žmogumi. Mergina įsitikinusi, jog tokiu bendravimo būdu galima sutikti ir antrąją pusę. „Mano internetinių draugų sąraše yra tokia gausa įvairiausios pasaulėžiūros vaikinų, jog galiu vienu metu susipažinti su keliomis skirtingomis asmenybėmis ir artimai draugystei išsirinkti patį mieliausią“ - atvirauja Modesta.
Bet štai jau antrame kurse studijuojantis Karolis internetiniu bendravimu nesižavi. Anot vaikino, dažnai virtualiame pasaulyje sutikti žmonės kardinaliai skiriasi nuo tikrovės. Jo teigimu, tokios „aklos“ draugų paieškos apgaulingos, nes pažinčių portaluose užsiregistruoja daugybė melagių, ieškančių meilužių ar pasišaipyti mėgstančių žmonių, siekiančių kažkokios naudos. „Internetas yra nerealus informacijos šaltinis, tačiau jo dėka visuomenėje tvyroja dar daugiau negerovių. Kaip pavyzdį didžiausių nusikaltimų, vaikinas pateikia merginų prekybą savo kūnu. Virtuali prostitucija yra tokia populiari, jog tokio „darbelio“ neretai griebiasi net ir rimtos, iš gerų šeimų kilę, tačiau lengvų pinigų siekiančios merginos“ – nusivylimo esančia padėtimi neslepia Karolis.
Tačiau internetinis bendravimas kartais yra vienintelis kelias nelikti vienišam. Ypač tai aktualu neįgaliesiems vaikams, kurie neturi galimybių išeiti į lauką ir užmegzti realias pažintis. Tad tokiems likimo nuskriaustiesiems galimybė bendrauti su bendraamžiais virtualiai yra vienintelis išsigelbėjimas. „Nuolatinis sėdėjimas kambary ir negalėjimas pajudėti veda į neviltį. Taigi kompiuteris yra ta niša, kuri leidžia pajusti gyvenimą, kitų žmonių mintis“ – pasakoja šešiolikmetis Antanas.
Bet kartais prie kompiuterio prikausto ne tik invalidumas, o ir atsiskyrėlio dalia. Štai Remigijus jau yra dvyliktokas, tačiau tikrame gyvenime neturi nei vieno draugo, netgi priešingai, viešumoje jaučiasi nejaukiai, yra užgauliojamas. Pasak vaikino, jis vengia bendrauti, jaučia socialinę baimę, stengiasi atsiriboti net nuo artimų žmonių. Tik virtualiame pasaulyje Remigijus išdrįsta pabendrauti su kitais. „Realybėje, atsidūrus tarp bendraamžių, sunku net sakinį normaliai suregzti, nuolat mąstau, ką kiti apie mane pagalvos, o apsilankydamas internetinėse pažinčių svetainėse jaučiuosi savotiškai „nematomas“, tačiau saugus“ – teigia Remigijus.
Be abejonės, nors internetinėse erdvėse tvyroja visokio plauko žmonių, jaunimui visuomet smalsu išbandyti dirbtino gyvenimo malonumus. Tik reikia tą daryti saikingai, kad nenualintume regėjimo ir neatsižadėtume tikrovės, kurioje visgi galime išgyventi žymiai aštresnius pojūčius. Tad belieka tikėti, jog naujoji jaunimo karta sugebės atsirinkti dvigubo pasaulio privalumus ir neleis savęs paversti kompiuterizuotos sistemos monstrais.
Lina Skučienė
