Daug ir skambiai kalbama apie tai, jog švietimas – kelias į šviesią tautos ateitį, bet panašu, kad pasakius „a“, dažnai nutylima „b“. Lietuvišką savimeilę glosto faktas, kad be savižudybių statistikos mūsų šalis Europos Sąjungoje pirmauja ir pagal vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių – Lietuva čia lenkia tokias ekonomiškai stiprias šalis kaip Vokietija ir Prancūzija, bet kodėl, būdami tokie „išsilavinę“, gyvename kur kas prasčiau nei vokiečiai ar prancūzai?
Kovo 30-ąją Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ vieną iš pranešimų skaitė ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuriame nemažai dėmesio skyrė švietimo situacijai ir jos paradoksams mūsų šalyje.
Statistika vienus džiugina, kitus – šokiruoja
Anot ekonomisto, didelę dalį šalies ekonomikos konkurencingumo be fizinio kapitalo sudaro vadinamasis žmogiškas kapitalas. Tai yra tai, kokias kompetencijas, išsilavinimą ir gebėjimus turi žmonės: „Svarbu ir tai, koks yra šalies dirbančiųjų požiūris, motyvacija. Žinoma, yra ir daugiau veiksnių, nulemiančių bendrą produktyvumą – politinė aplinka, perteklinis reguliavimas, korupcija, biurokratinė našta, mokesčiai ir pan.“
N. Mačiulio teigimu, Lietuvos konkurencingumui neigiamos įtakos turi emigracijos procesai ir kitos socialinės priežastys, o viena jų – situacija švietimo sektoriuje. Kalbėdamas apie statikos duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje gyvenančių 15-24 metų amžiaus jaunuolių darbinis aktyvumas yra labai žemas, ekonomistas teigė: „Tokia situacija susidaro dėl to, kad Lietuvoje žmonės labai ilgai mokosi. Net per ilgai. Lietuva atsilieka Bolonijos procese: beveik visur Europoje bakalauro laipsnį galima gauti per trejus metus, mūsų šalyje šios studijos trunka ketverius. Ir tai tik vienas iš elementų, nes yra ir kitų įdomių rodiklių, kurie vienus labai džiugina, o kitus – šokiruoja“.
Be magistro diplomo – antrarūšis
Ekonomistas teigimu, Lietuva pirmuoju visoje ES pagal darbingo amžiaus žmonių skaičių, kurie turi vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą: „Lietuvoje šių žmonių skaičius siekia net 92 proc. Pirma reakcija – reiktų džiaugtis, esame išsilavinę, bet pažvelgę į Vokietiją, Švediją ar Belgiją, nustembame, kad jose tik trečdalis turi aukštąjį išsilavinimą, jie – mažiau išsilavinę? Normalioje euro zonos valstybėje nevyrauja nuomonė, kad žmogus, neturintis socialinių mokslų magistro laipsnio yra antrarūšis, Lietuvoje, jei neturi teisės, vadybos ar ekonomikos magistro laipsnio, esi laikomas antrarūšiu šalies gyventoju.“
Pašnekovo teigimu, dažnai pamirštame, kad kitose ES šalyse vos du trečdaliai gyventojų turi vidurinį išsilavinimą: „Dalis renkasi po pagrindinės mokyklos profesinę mokyklą ir įgyja amatą ir sulaukę aštuoniolikos metų įsilieja į darbo rinką. Vokietijoje, Belgijoje ar Švedijoje šaltkalvis, virėjas, mechanikas ar ūkininkas laikomas tokios pat „normalios“ profesijos atstovu kaip teisininkas ar vadybininkas. Lietuvoje visos šios profesijos laikomos pasirinkimu, kaip jau nieko kita gyvenime nebelieka. Manoma, kad kai gyvenime nepasisekė, gali tapti kokio nors amato atstovu. Tai iškreiptas požiūris į išsilavinimą, nes kiekvienoje tautoje reikia virėjų, mechanikų ar ūkininkų, bet ne tiek magistro laipsnį turinčių studentų, kiek mes jų turime.“
Tūkstančiui gyventojų – 60 studentų
Anot ekonomisto, svarbu atkreipti dėmesį ir į dar vieną rodiklį: „Lietuva pirmauja pagal rodiklį, kiek studentų tenka tūkstančiui šalies gyventojų – mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei šešiasdešimt studentų. Atrodytų, labai išsilavinusi visuomenė, didelis skaičius jaunuolių nori ragauti aukštojo mokslo, bet pažvelgus į konkurencingiausias Europos valstybes pamatysime, kad šie rodikliai daug žemesni- šaliai nereikia tiek magistrų ir bakalaurų, kad turėtų konkurencingą ekonomiką. Lietuva turi daugiau universitetų nei Šveicarija, bet vidutinio absolventų kompetencijos nesulyginamos. Ko išmoksta Lietuvos universitetuose studentai? Sukčiauti, nusirašinėti.“
Pašnekovo teigimu, faktas, kad šalies aukštosiose mokyklose pažymiai perkami, jau seniai niekam ne naujiena.
Beraščiai moksleiviai
„Galiu pasakyti dar daugiau, Lietuvoje pabaigus dvylika klasių neįmanoma neįstoti į universitetą. Dėl universitetų ir jų programų pertekliaus – priimami visi, o ypač tie, kurie yra mokūs“, teigė N. Mačiulis ir pridūrė, kad aukštojo mokslo reformos siekis didinti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir studijų kokybę yra pozityvus, bet pačios aukštosios mokyklos metė pajėgas viešųjų ryšių kompanijoms ir studentų viliojimui, užuot gerinę pačių studijų kokybę.
N. Mačiulis pakomentavo tyrimą, kuris atliekamas kas dvejus metus 66 pasaulio šalyse ir tiriamos moksleivių kompetencijos: „Tiriamas skaitymas ir gebėjimas analizuoti bei interpretuoti, taip pat vertinami matematiniai bei moksliniai gebėjimai. Lietuva šiame tyrime užima 40-ąją vietą ir vos lenkia Rusiją, o pirmauja Kinija. Vadinasi pagal pirmaujanti pagal vidurį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, mūsų šalis yra paskutinė ES pagal moksleivių gebėjimus“, - kalbėjo ekonomistas ir pridūrė, kad minėtame tyrime Lietuvą stipriai lenkia kaimyninė Latvija ir Estija.
