Jūratė JUŠKEVIČIŪTĖ
Kasmet vis daugiau abiturientų nusprendžia studijuoti užsienyje. Kaip sekasi mokytis svečioje šalyje, savo patirtimi dalijasi studentai iš Danijos, Švedijos ir Nyderlandų.
Kitokia mokymo sistema
„Išvykau norėdamas pakeisti gyvenimą, įgauti naujos patirties. Be to, tai geras sprendimas norint pagilinti anglų kalbos žinias“, − savo pasirinkimo priežastis vardijo Nyderlanduose chemijos mokslus kremtantis Tautvydas Kireilis.
„Švediją pasirinkau vien iš smalsumo. Vasarą atostogavau toje šalyje pas tėtį ir jis man pasiūlė likti, dar tą patį vakarą apsisprendžiau“, − spontaniško sprendimo nesigaili gimnazijoje politikos ir socialinių mokslų sritį pasirinkęs Karolis Varna.
„Čia mokslo sistema daug naujesnė − į galvą nekemšama tai, kas nereikalinga, stengiamasi kuo daugiau naudotis informacinėmis technologijomis“, − didžiausius skirtumus tarp Lietuvos ir Danijos mokymosi sistemos įžvelgė jau šešerius metus svetur gyvenanti Laura Tamulionytė.
Karoliui didžiausias mokymosi sistemų skirtumas − bendravimas.
„Per pamokas mokytojas dažnai mūsų paklausdavo apie lyderiavimą, užduodavo filosofinių ar kitų klausimų, ir mokiniai pradėdavo diskutuoti tarpusavyje. Kartais netgi diskutuodavo su pačiu mokytoju“, − „Sekundei“ pasakojo vaikinas.
T. Kireilio teigimu, jeigu nori gyventi savarankiškai − privalai dirbti, o suderinti darbą ir mokslą ne visuomet lengva. Tačiau Nyderlanduose didesnės darbo galimybės ir alga.
Gimnazijos vardas Lietuvoje siejamas su viduriniu išsilavinimu. Švedijoje jau gimnazijoje įgyjamos konkrečiai pasirinktos srities žinios.
„Gimnazijos klasės suskirstytos pagal mokslo kryptis ir specialybes. Čia gali mokytis dailidės amato, gali įgyti mechaniko, elektriko, žiniasklaidos atstovo, darželio auklėtojo ar net mokytojo specialybes“, − K. Varnai toks suskirstymas primena Lietuvos profesines mokyklas.
Kiek kitokia ir egzaminų sistema. Švedijoje gyvenantis Karolis pasakoja, kad nacionaliniai egzaminai būna kasmet. Privaloma laikyti anglų, švedų kalbų ir matematikos egzaminus, tačiau jei pasirinktoje mokymosi programoje nebuvo vieno ar kito dalyko, reikės laikyti keliais egzaminais mažiau, ir tai neturės jokios įtakos studijoms.
Kultūrų skirtumai − neišvengiami
„Dėl kalbos nepatyriau sunkumų, nes visi čia moka angliškai“, − T. Kireiliui pavyko išvengti bendravimo barjero, tačiau kitiems lietuviams kalba tapo nemenku iššūkiu. „Praėjusią vasarą dirbau kapinėse ir kolegė manęs paklausė, kurioje vietoje būtų geriausia būti palaidotam. Pasiūliau jai degti po mirties, nes tik taip atsidurs gražiausioje vietoje. Iš tiesų norėjau pasakyti, kad geriausia, jog tave kremuotų ir būtum šalia kitų urnų“, − nors K. Varna pripažino, kad švedų kalba jam patinka, vis dėlto neapsieita be nesusipratimų.
L. Tamulionytei sunkiausia buvo išmokti danų kalbos. Kelerius metus jai teko lankyti danų kalbos pamokas ir tik tada galėjo mokytis su visais. Tokios pamokos vykdavo visiems užsieniečiams, tad Laura bei jos metais vyresnis brolis tapo ir suolo draugais.
„Užsieniečiams negalima perlaikyti kai kurių egzaminų, o tuos, kuriuos leidžia, gali laikyti tris kartus, olandai − penkis. Be to, mums pereinamasis balas − penki su puse“, − nors integracija buvo lengva, tačiau Panevėžio 5-ąją gimnaziją baigęs T. Kireilis pastebėjo diskriminacijos apraiškų. Kultūrų skirtumai kartais virsta anekdotinėmis situacijomis.
„Eidama gatve pastebėdavau, kad visi žmonės žiūri ir šypsosi. Manydavau, kad iš manęs tyčiojasi arba man kas nors negerai, bet paskui supratau − jie tiesiog laimingi“, − prisiminusi pirmuosius gyvenimo metus Danijoje pasakoja L. Tamulionytė.
„Man buvo keista, kai atėjau pas draugą į svečius, o jis puolė pažindinti mane su savo šeima. Vėliau aprodė visą namą: kiekvienas duris, kiekvieną kambarį, − neįprasto svetingumo nesitikėjo prieš ketverius metus Lietuvą palikęs Karolis. − Po kelių minučių draugo mama jau vaišino kava ir sausainiais. Tik po kiek laiko supratau, kad toks svečių priėmimas Švedijoje įprastas.“
Ateitį sieja su Lietuva
Nors užsienyje suteikiamas geresnis išsilavinimas, didesnės galimybės įsidarbinti, šie jaunuoliai savo ateities planus sieja su Lietuva.
„Kuo ilgiau gyvenu svetur, tuo labiau noriu grįžti”, − su nostalgija gyvenimą gimtinėje prisimena L. Tamulionytė. „Mano universitete yra net 32 lietuviai ir visi bendraujame. Kartais organizuojame lietuvišką vakarą“, − T. Kireilis pasakojo, kad net būdami svetur lietuviai noriai buriasi draugėn.
O štai Švedijoje gyvenantis Karolis teigia, kad tik pastaruoju metu į jo gimnaziją atvyko viena lietuvė, tačiau pažinties su ja neužmezgė. Panaši situacija susiklostė ir Laurai iš Danijos. Nors ji pažįsta dar kelis lietuvius, tačiau jokių susibūrimų nerengia − galbūt todėl, kad gyvena mažame mieste.
„Lietuvoje liko mano mama, sesuo, senelis. Jų labai ilgiuosi, tad stengiuosi kuo dažniau grįžti į gimtinę ir taip kompensuoti tą laiką, kai nebūnu su jais. Žinoma, pasiilgstu ir draugų, nors jų turiu ir Švedijoje, bet vaikystės draugai visai kas kita“, − K. Varnai sunku be artimųjų, tačiau vaikinas pripažįsta, kad stengiasi koncentruotis ties privalumais, kuriuos jam suteikia gyvenimas Švedijoje.
„Tiesą sakant, man nebuvo pasirinkimo vykti ar likti Lietuvoje. Mano tėvai jau kurį laiką dirbo Danijoje, tad vieną vasarą jie tiesiog pasakė, kad kraustomės visam laikui“, − anksčiau Panevėžio „Aušros“ pagrindinėje mokykloje besimokiusi L. Tamulionytė teigia, kad jei būtų turėjusi galimybę pasirinkti − tikriausiai būtų likusi Lietuvoje.
Arturas Jefimovas Karjeros konsultantas – Kodėl tiek daug jaunų žmonių renkasi studijas užsienyje? – Pastebiu net kelias priežastis. Visų pirma, Europos Sąjunga suteikia geras galimybes. Pavyzdžiui, Danijoje tiek bakalauro, tiek magistro studijos nemokamos, o dirbant 10–12 valandų per savaitę galima gauti 30–70 eurų mėnesinę paramą. Už mokslą mokėti nereikia ir Škotijoje, o Nyderlanduose, nors mokslas mokamas, tačiau dirbant bent 14 valandų per savaitę galima gauti 500 eurų paramą ir gali nemokamai naudotis viešuoju transportu visoje šalyje. Be to, jaunuoliai turi galimybę susipažinti su skirtingomis kultūromis, o mokslas svetur pagrįstas praktika. Tačiau visų svarbiausia – tarptautinis mokslo pripažinimas.
– Kokios šalys dominuoja? – Tarp lyderių Jungtinė Karalystė, Danija ir Nyderlandai. Dažniausiai pasirenkama socialinių mokslų kryptis.
– Situacija kis ar išliks stabili? – Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, sparčiai daugėjo studijuojančiųjų užsienio šalyse, paskui tie skaičiai stabilizavosi. Dabar išvyksta apie 6–7proc. visų baigusiųjų mokyklas. Manau, kad ir ateityje šis procentas išliks panašus.
– Ar mokyklą baigę jaunuoliai geba integruotis svetimoje šalyje? – Kiek teko bendrauti su abiturientais − jie gana savarankiški. Dažnai kitų šalių abiturientai vaikiškesni, nes sprendimą dėl studijų neretai priima tėvai. Lietuvoje patys moksleiviai ateina pas konsultantus, domisi studijomis, renkasi. Labai retas atvejis, kad tai − tėvų iniciatyva. Žinoma, išvažiavus studijuoti yra visokių iššūkių. Juk čia lieka tėvai, draugai, namai. Pirmieji trys mėnesiai lemiami − sprendžiama, ar pasilikti, ar grįžti.
