Senosios dovanojimo tradicijos kelia susižavėjimą visiems nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, amžiaus, profesijos ir nacionalinių ypatybių. Jaudinančios dovanų įteikimo ir gavimo akimirkos sulygina mus visus, suteikdamos vienodų galimybių išreikšti save.
Tik rankų darbo dovanos
Danijoje prieš šventes ūkininkų sodybos primena miniatiūrinius žvakių fabrikėlius: iš natūralaus bičių vaško čia liejamos įvairiausių dydžių ir formų žvakės. Danai, kaip jokia kita Europos tauta, per šventes itin mėgsta namus apšviesti natūralia šviesa. Žvakė čia laikoma geriausia kalėdine dovana. Kokias spalvas pasirinkti, kokius aromatinius priedus naudoti ir kokios formos žvakę lieti – kiekvieno gamintojo reikalas. Užtat ši kalėdinė ir naujametė atributika nepakartojama. Rankų darbo dovanėles ypač vertina portugalai. Kiekviena kaimo moteriškė laisvą minutę stengiasi numegzti, nunerti, pasiūti, išsiuvinėti ar nuausti kokį nors daiktą, kurį galėtų įteikti namiškiams per Kalėdas. Užtat portugalų kaimo sodybas galima vadinti tikrais etnografi niais muziejais: čia pilna savo darbo staltiesių, gobelenų, takelių, kilimėlių, užtiesaliukų. Vyrai irgi neatsilieka: gamina dailias dėžutes, skrynias, šaukštus, lentynėles, indus, rėmelius fotografi joms, žvakides. Lenkų ūkininkai per Kalėdas skuba pasveikinti ne tik giminaičius, bet ir kaimynus. Svečiuotis ateinama, aišku, ne tuščiomis rankomis. Moterims dažniausiai dovanoja skoningą bižuteriją, lengvus šilko šalikėlius ar skareles, pirštines, vyrams – kaklajuostes ar kaklaraiščius, parkerius, pinigines. Savo pačių šeimose dovanas dažniausiai dalija persirengęs Kalėdų Seneliu vyras.
Namai pakvimpa gardžiu pyragu
Airijoje dirbantys mūsų tautiečiai pasakoja, kad ten suaugusieji nelinkę vieni kitiems teikti kalėdinių ar naujametinių dovanų. Eidami per šventes pasisvečiuoti pas gimines ar kaimynus, airių ūkininkai visada nešis kokį nors savo pačių pagamintą skanėstą, o parduotuvėje nusipirks nebent raudonojo vyno. Keistokai, mūsų akimis žiūrint, atrodo ir airių dovanėlės vaikams: mažieji daugiausia gauna medines Jėzaus ir Marijos fi gūrėles ar mažus angeliukus. Religingieji airiai savo namuose įsirengia prakartėles ir mėgsta lankytis vieni pas kitus jų apžiūrėti. Austrai neįsivaizduoja didžiausių metų švenčių be saldumynų. Šios šalies konditeriai nuo seno garsėja meistriškumu, tačiau juk namuose keptas nacionalinis obuolių pyragas ar tortas tikrai yra išskirtinis. Tad švenčių išvakarėse sodiečių namai pakvimpa gardžiu pyragų aromatu. Kepinys yra puiki dovana kiekvienam austrui.
Linkę pirkti kelialapius
Vokiečių žemdirbiai žiemą pasistengia bent savaitei ištrūkti svetur ir pailsėti. Kartais tam panaudojamos Kalėdų šventės, taigi šios tautos atstovai yra linkę dovanoti vieni kitiems turistinius kelialapius. Dar vokiečiai mėgsta dovanoti ir gauti dovanų knygų. Ilgais žiemos vakarais kaime taip malonu įsitaisyti prie šilto židinio su nauju romanu rankoje. Olandams dovana irgi turi sietis su laisvalaikiu. Olandai ūkininkai visai nieko prieš per Kalėdas gauti kompiuterių ar stalo žaidimų, naujai išleistų kryžiažodžių rinkinių, ką tik pasirodžiusių kasečių su muzikiniais įrašais bei fi lmais ir, žinoma, knygų. Belgijos kaimo gyventojai į dovanų pirkimą žvelgia kaip į malonų laiko leidimą. Dovanos prasmę dovanojantysis paaiškina žodžiu arba užrašo kortelėje, pridėtoje prie dovanos, ir ji niekada nebūna atsitiktinė.
Neoriginaliausi norvegai
O štai italų teikiama dovana visuomet atskleidžia subtilų dovanotojo skonį. Nesvarbu, kad jis gyvena ne ištaigingoje Romos priemiesčio viloje, o kukliame kaimo name. Dovana – tai visada šis tas paslaptinga, gražiai įpakuota, įteikta laiku ir vietoje. Avis auginantis ir iš jų pieno sūrius spaudžiantis italų fermeris, nors ir šykštokas, bet jei jau nutarė nudžiuginti šeimą ar draugus, kruopščiai apmąstys savo pasirinkimą, nuoširdžiai tikėdamasis įtikti apdovanojamiesiems. O ir pats, gavęs butelį puikaus vyno, apsidžiaugs ne mažiau negu, tarkime, vilnone liemene ar skoningu megztiniu. Originalumo stoka – štai kas labiausiai apibūdina norvegų dovanas. Į dovanų sąrašą čia paprastai įtraukiamas sportinis inventorius, namų apyvokos daiktai ir koks nors gėrimas. Vaikai gauna tradicinių žaislų ir saldumynų.
Kas pasaulyje dosniausi?
Ypač mėgsta gauti dovanų ir jas dovanoti prancūzai. Jų parinktas daiktas dažniausiai niekada nebūna duoklė tradicijai arba formalumas. Tai šis tas nepakartojamo, originalaus, atitinkančio terminą „suvenyras“. Prancūzų fermeriai, auginantys vynuoges, stengsis draugams padovanoti išskirtinio, ne vienus metus išlaikyto vyno arba konjako. Sūrinės šeimininkas įteiks sūrio, kurio kilogramas parduotuvėje kainuoja nerealiai brangiai. Arba į svečius pas kaimynus nusineš „ypatingą“ Kalėdoms iškeptą antį su triufeliais. O anglai dovanų nesureikšmina. Jie įsitikinę, kad ne dovanomis matuojamas nuoširdumas ir prisirišimas prie žmogaus. Tiek miestų, tiek kaimų gyventojai paprastai teikia vieni kitiems puodelius su šventine simbolika, kvepiančias žvakes, įdomesnius šaukštelius arbatai, juokingus pakabukus raktams, prie šaldytuvo tvirtinamus magnetukus ir kitus smulkius daikčiukus. Pačių brangiausių siurprizų galima tikėtis iš amerikiečių. Ši tauta laikosi principo: jei dovanoti – tai dovanoti! Tačiau dovanojimo nuoširdumu niekas nėra aplenkęs rusų.
Dovilė Klimaitė
