Sėdžiu namuose su karštos arbatos puodeliu rankoje, o už lango siaučia šaltas rudeninis vėjas, stengdamasis nuplėšti nuo medžių pageltusius lapus. Tačiau rudenišką nuotaiką praskaidrina prisiminimai apie nepamirštamas vasaros atostogas. Tikriausiai daugeliui teko girdėti apie Tunisą - sparčiai populiarėjančią tarp turistų šiaurės Afrikos šalį. Joje man teko pabūti.
Tik pasibaigus įtemptiems metams ir man dar nespėjus atsipūsti nuo mokslų ir kitokių darbų, sulaukiau netikėtos staigmenos - šeima nutarė atostogų keliauti į Tunisą. Apie tai sužinojau likus mažiau negu savaitei iki kelionės. Turėjau pasą ir visus reikiamus dokumentus, taigi dėl to problemų nekilo. Susikroviau reikalingiausius daiktus ir po keleto dienų jau skridau lėktuvu per Viduržemio jūrą. Nusileidome Monastyro oro uoste, o iš ten važiavome į viešbutį Hammam Suse.
Pirma diena didelio įspūdžio nepaliko - buvau pavargusi, einant link viešbučio, gatvės pasirodė niūrios, o oras darganotas. Tai visai nepriminė visad saulėtos Afrikos. Tačiau išaušo kita diena, kuri buvo daug geresnė. Iš ryto ėjome į pajūrį, bet kadangi vanduo pasirodė šaltokas nesimaudėme. Pavaikščioję pakrante, nuvažiavome į patį Susą. Šis miestas ypač garsėja dideliu turgumi - Medina. Ir tai tiesa. Vos tik įžengėme ten pajutome arabiško turgaus dvasią - daugybė žmonių, siauros klaidžios gatvelės, didžiulis triukšmas, pardavėjai besistengiantys sudominti turistus ir parduoti kuo daugiau prekių, įvairiausi prieskonių ir dirbamos odos kvapai susiliejantys į vieną visumą.
Jeigu esate bendrauti linkęs žmogus, turite laiko ir noro derėtis dėl kiekvienos prekės - tai puiki vieta. Jeigu ne, tada geriau lankykitės fiksuotų prekių parduotuvėse. Po ilgo pasivaikščiojimo po turgų kaip tik nuvažiavome į tokią parduotuvę. Tokios parduotuvės nesiskiria nuo lietuviškųjų prekybos centrų. Grįžę į viešbutį gavome pasiūlymą kelioms dienoms keliauti į Sacharą. Buvome girdėję jog nepamačius Sacharos - nepamatysi ir tikrojo Tuniso, taigi net nesuabejoję vykome į Sacharą.
Daivos Grabažaitės nuotr.
Važiuojant didžiąją laiko dalį pro langą mačiau alyvmedžių laukus ir vienu metu jau maniau kad kitokio kraštovaizdžio nebeišvysiu, kartkartėmis sustodavome jaukiose kavinukėse, kuriuose gaminama labai skani mėtų arbata. Tolstant į pietus augalija skurdėjo, gyvenvietės po truputį retėjo. Artėjome prie dykumos ir galiausiai po ilgos kelionės pasiekėme tikslą. Išlipusi iš autobuso pamačiau daugybę kupranugarių. Niekada anksčiau vienoje vietoje nebuvau tiek jų mačiusi. Vienu iš jų teko pajodinėti. Sėdėdama ant kupranugario žvelgiau į neaprėpiamą dykumos plotą ir stengiausi įsivaizduoti kaip senovėje arabų klajokliai karavanais per dykumas gabendavo prekes. Buvo neapsakomai smagu.
Po pasijodinėjimo grįžome į viešbutį, kuris įsikūręs šalia dykumos. Pailsėję susikrovėme daiktus ir dar nepatekėjus saulei tęsėme kelionę. Galiausiai privažiavome druskos ežerą -tai begalinis žemės ir druskos mišinio plotas. Ten stebėjome kaip pateka saulė. Turiu pripažinti, jog vaizdas ir jausmas buvo neįtikėtinas! Stovėjome ankstyvą rytą ant kelio, o neaprėpiamo horizonto plote, iš labai toli stūksančių kalnų, pradėjo rodytis pirmieji saulės spinduliai.
Viskas vyko labai greitai ir vos už kelių minučių saulė jau nušvietė visą žemę. Po to mūsų dar laukė ekstremalus pasivažinėjimas džipais po Sacharą. Sėdint džipe ir važiuojant lygiu keliu viskas atrodė įprastai, taigi net nepagalvojau, kad man reiktų užsisegti saugos diržą. Bet kai iš kelio pasukome į smėlio kalvas ir važinėjome nuo vienos kalvos ant kitos man teko stipriai laikytis, jog netrankyčiau galvos į mašinos stogą. Po šio pasivažinėjimo sustojome prie Atlaso kalnų.
Kai pamačiau tuos kalnus, negalėjau patikėti kad tebesu tame pačiame Tunise. Vaizdas priminė per televizorių rodomų Amerikos Didžiojo Kanjono vaizdus. Buvo labai įspūdinga ir aš niekaip negalėjau nustoti grožėjusis neapsakomu kalnų grožiu. Tačiau atėjo laikas vykti atgal į viešbutį Hammam Suse. Pailsėję ir atgavę jėgas viešbutyje po įspūdžių kupinos kelionės Sachara, savarankiškai leidomės į šiaurinę Tuniso dalį ir nutarėme aplankyti Tuniso sostinę Tunisą. Išsikvietus taksi kilo problemų beaiškinant vairuotojui kur norime važiuoti, nes jis angliškai nesuprato, tačiau aš kažkaip prisiminiau prancūzų žodžius ir pasakiau: „Gare de Tunis“. Vairuotojas suprato, ir galiausiai nuvažiavome į Suso traukinių stotį, o iš ten į Tunisą.
Vaikštant po sostinę, negalėjau patikėti jog esu Afrikoje: gatvėmis riedančios naujausių modelių mašinos, prabangios kosmetikos ir drabužių parduotuvės, kažkur skubantys uniformuoti verslininkai, modernūs pastatai... Pasijutau lyg Paryžiuje! Ne be reikalo pagrindinė sostinės gatvė vadinasi Paris Avenue. Ten būnant kavinukėje netikėtai susipažinau su keliomis vietinėmis universiteto studentėmis, kurios mielai man papasakojo apie gyvenimą Tunise sužinojau visokiausių smulkmenų, kurių nevisi turistai išgirsta. Dar truputį pavaikščiojau sostinės gatvelėmis, stengdamasi užsukti į mažiau turistų lankomus kampelius. Gal dėl to jog pati dar tebesimokau, kelionės matu besidomėdama žmonėmis, stengiausi daugiau dėmesio atkreipti į vietinio jaunimo gyvenimo būdą.
Mane nustebino tai jog daugelis vaikinų rengiasi hip-hop‘o stiliaus apranga, merginos nedengia plaukų apdangalais ir rengiasi europietiškai, jaunimas daugiausia klauso house ir dance muzikos bei mėgsta diskotekas. Prieš važiuodama į Tunisą neturėjau daug informacijos apie šalį, maniau, jog ten daugelis griežtai tebesilaiko islamo tradicijų, bet tai ką pamačiau mane maloniai nustebino.
Bet viskas kas turi pradžią turi ir pabaigą. Galiausiai atėjo laikas važiuoti namo. Susikroviau daiktus ir už kelių valandų jau buvau Lietuvoje. Ši kelionė buvo ne tik smagus nuotykis, ši kelionė mane truputį pakeitė gerąja prasme. Pradėjau domėtis šalimis, kelionėmis, nutariau išmokti daugiau kalbų, nes vien su anglų kalba ne visur susikalbėsi. Išmokau pastebėti tai ką turime visai šalia - Lietuvoje, juk ir mūsų šalies gamta unikali. Pradėjau atkreipti dėmesį į smulkmenas.
Kiekvienas nuvažiavęs į svečią šalį ją mato savaip. Kontrastingasis Tunisas man atsiskleidė pamažu ir ši šalis man paliko neišdildomą vasaros įspūdį.
Daiva
Esi įsitikinęs, jog tavo vasaros atostogos praėjo daug smagiau? Nori apie tai papasakoti visiems ir už istoriją gauti „Garnier“ priežiūros rinkinį odai? Tuomet nesnausk - siųsk savo istoriją į [email protected]
