Pliušinis meškiukas vaikus užkrės baisiomis ligomis, sprogęs balionėlis žiauriai traumuos vaiko psichiką, o pripučiamas išvyniojamas švilpukas užkiš vaikų plaučius. Maždaug tokį vaizdą piešia Europos Sąjungos klerkai, nusprendę iš vaikų atimti pliušinius žaislus, balionėlius bei išvyniojamus švilpukus.
Balionų pūtimui – tėvų priežiūra
Kaip viešai skelbiama viename lenkiškame laikraštyje, Europos Sąjungos valdininkai jau sugeba įžvelgti mirtiną grėsmę paprasčiausiuose žaisluose. Naujoji ES direktyva įspėja, kokie pavojingi balionėliai ir popieriniai išsivyniojantys švilpukai, meškiukai bei kiti pliušiniai žaislai.
Briuselio biurokratai aiškina, kad jaunesni nei aštuonerių metų vaikai nuo šiol galės pūsti balionus tik prižiūrimi tėvų, o išsivyniojančius švilpukus galės imti į rankas ne jaunesni kaip 15 metų amžiaus paaugliai, tik neatliktas tyrimas, ar tokio amžiaus vaikams dar bus įdomu pūsti į švilpynes. Esą švilpuku jaunesnis nei 15 metų vaikas gali paspringti, o balionas gali susprogti ir išgąsdinti vaiką.
Pliušinius meškiukus, kuriuos apsikabinusi užmigdavo ne viena žmonių karta, ES paskelbė vos ne biologinėmis bombomis.
Medikai atimtų centus
„Šiaulių naujienų“ žurnalistės kalbinti medikai bei pedagogai, kaip ir jų kolegos lenkai, sukritikavo tokį ES klerkų požiūrį.
Europos Sąjungos diktuojamus įspėjimus nepalankiai vertina Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaiko ir moters klinikos Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja, vaikų psichiatrė Silva Krištaponienė.
„Man tai keistai atrodo. Vaikams balionai susiję su švente. Per visas šventes mes juos kabindavome. Juk prie tų mažiukų balionų niekada nenešame“, – ES klerkų požiūrį kritikavo medikė. Pagalbos dėl susprogusio baliono sukeltos neigiamos reakcijos medikei dar neteko teikti. S. Krištaponienės nuomone, net jei mažam jautriam vaikui sprogęs balionas sukeltų tiką, jis taip stipriai nepasireikštų, kaip po šuns užpuolimo.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaiko ir moters klinikos Vaikų chirurgijos, traumatologijos ir ortopedijos centro vaikų chirurgas, traumatologas-ortopedas, endoskopuotojas Rimantas Norkus teigė savo darbo praktikoje dar neturėjęs atvejo, kad vaikas būtų užspringęs ES klerkų pavojingais įvardijamais žaislais.
„Iš vaikų reikėtų atimti centus“, – juokavo R. Norkus, pasakodamas tikras istorijas, kaip ne kartą vaikas vos neužspringo stemplėje įstrigusia lietuviška 1 ar 2 centų moneta. Pasak mediko, mažieji jo pacientai neretai užspringsta ne tik riešutais, saulėgrąžomis, bet ir baterijomis – ne tik miniatiūrinėmis, apskritimo formos, dedamomis į laikrodžius, be ir AAA dydžio.
„Ne kartą iš plaučių teko traukti pupeles, žirnius, vaikų mėgstamas saulėgrąžas. Patekusios į plaučius jos pradėdavo brinkti“, – konkrečius atvejus prisimena R. Norkus. Pasak jo, pastarieji atvejai gali baigtis net mirtimi – stipriai išbrinkusi saulėgrąža gali taip užkimšti kvėpavimo takus, kad vaikas net nebeįkvėps oro.
Pliušinių žaislų netremtų
Kalbintos lopšelių-darželių pedagogės taip pat nepalankiai vertina Europos Sąjungos valdininkų diktuojamus įspėjimus. Nors, pašnekovių teigimu, dėl naujų higienos normų ikimokyklinėse įstaigose atsisakoma minkštų žaislų, juos mažieji labai mėgsta. Jei būtų paisoma pedagogų valios ir lopšeliai-darželiai būtų visada aprūpinti dezinfekcinėmis medžiagomis, vaikai turėtų ir pliušinius meškiukus bei kitus žaislus.
„Viską iš vaikų atimkim. Atimkim ir pasakas, be kurių vaikai neužmiega„, – nuomonę apie balionus ir pliušinius meškiukus reiškė Dainų gatvėje įsikūrusio lopšelio-darželio „Rugiagėlė“ direktorės pavaduotoja ugdymui Stasė Paulauskienė. Ji pastebi, kaip minkštus žaislus mėgsta šiauliečių atžalos.
„Vaikai mėgsta prisiglausti prie mažų žaisliukų. Negi visus, kuriuos atsineša lopšelinukai, atimsi. Kartais atplėšti vaiko nuo tų žaislų negalima“, – apie graudžias situacijos prabyla S. Paulauskienė. Į pasaulį ateinančio anūko laukianti pedagogė kritiškai vertina ES valdininkų požiūrį dėl pliušinių meškiukų.
„Aš pati tikrai dovanosiu minkštų žaisliukų. Vaikas šilumą jaučia. Net kažkada parsivežtas šuniukas mėgo glaustytis prie tų minkštų žaisliukų, ką jau kalbėti apie vaikus“, – apie pliušinius žaislus teigiamai pasisako įstaigos direktorės pavaduotoja ugdymui. Nors jos darbovietėje balionų nėra, šiaulietei ne kartą teko stebėti, kad daugelis vaikų itin jautriai į balionėlio sprogimo garsą nereaguoja.
Panašią nuomonę apie pliušinius meškiukus turi ir Saulės take įsikūrusio lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Tumėnienė.
„Meškiukai vaikams teikia džiaugsmo. Kartais vaikai juos net sugyvina„, – pastebi pedagogė. Visgi daug minkštų žaislų lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ atsisakoma, nes nėra galimybių juos dažnai dezinfekuoti. Minkštus žaisliukus keičia mediniai.
L. Tumėnienė kiek kritiškiau vertina balionus. Ji prisiminė atvejį, kaip kartą sprogus balionui vaikui į akis pateko jo dulkių. Visgi, L. Tumėnienės nuomone, net ir balionų nereikėtų visiškai atsisakyti. „Reikėtų jų bent jau per šventes ar kaip papuošimo“, – mano pedagogė.
Vaikai imituoja tėvų gyvenimą
Ne viskas, ką vaikai turi savo nuomuose, leistina lopšeliuose-darželiuose. S. Paulauskienė teigė, kad mažiesiems auklėtiniams dažniausiai perkami didesni žaislai: jaunesnėse grupėse vaikai žaidžia su kiek didesniais žaislais nei vyresnieji.
S. Paulauskienė pastebi, kad tiek seniau, tiek dabar berniukai labiau mėgsta konstruojamus žaislus ir mašinėles, o mergaitės dažniausiai žaidžia su lėlėmis bei imituoja tėvų gyvenimus. „Iš vaikų žaidimų pastebime šeimoje esančias negeroves“, – užsiminė S. Paulauskienė pridurdama, kad mažieji auklėtiniai pietų pogulio eina tik pasiklausę lietuviškų, gerumą sėjančių pasakų.
Lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ visų amžiaus grupių vaikai aprūpinti ne tik mediniais žaislais, bet ir kaladėlėmis. Anot L. Tumėnienės, jų dydis varijuoja priklausomai nuo vaiko amžiaus.
Vaikai užmiega su „pliušinukais“
Mažamečius auginančios mamos taip pat neigiamai pasisako apie ES klerkų užmojus. Štai viena ketverių metų sūnų auginanti ir nuolatos naujais žaislais savo atžalą lepinanti moteris ES pavojingais įvardijamų žaislų atsisakyti neketina.
„Dažnai savo keturmečiui perku balionų. Jis ilgai gali su jais žaisti, o suirzęs taip net nurimti. Nematau tame nieko blogo. Susprogus balionui jis neišgyvena jokio streso. Jokie ES valdininkai ir jų sprendimai neprivers mano vaiko atsisakyti balionų. Jei tik vaikas norės jais žaisti – nupirksiu“, – sako jauna motina. Ji nemano, kad iš vaikų reikėtų atimti ir pliušinius meškiukus ar kitus pliušinius žaislus.
„Mano sūnaus kambarys pilnas tokių žaislų. Sūnus niekada dėl to neturėjo sveikatos problemų. Kiekvieną vakarą jis užmiega tik apsikabinęs savo pliušinį šunį“, – apie pliušinių žaislų naudą kalba moteris.
***
Nesaugiais pripažinti kai kurie žaislai
Šią savaitę Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nustatė rinkoje esantį pavojingą Kinijoje gamintą žaislą – mašiną, užtraukiamą virvele. Žaislas skirtas jaunesniems kaip 36 mėnesių vaikams. Skelbiama, kad žaislo mašinos mechaninės ir fizinės savybės neatitiko žaislų saugos reikalavimų – žaidžiant minėta mašinėle kyla pavojus įkvėpti, uždusti ir susižeisti. Reikiamų žaislo standartų neatitiko ir virvelės storis. Čia įžvelgta ir didesnė rizika ja užspringti.
Praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo bylą dėl bendrovės „Viskas už vieną eurą“ kiniškų lėlių rinkinio, lėlės „Fairy girl“ ir lėlės „Fashion season“ pateikimo į rinką ir skyrė bendrovei baudą. Tyrėjai nustatė, kad lėlėse būta cheminių medžiagų – ftalatų, kurių koncentracija net 250 kartų viršijo Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais nustatytą didžiausią leistiną šių medžiagų koncentracijos kiekį.
Asta VOLKOVAITĖ
