K. Kanosue du mėnesius stažuojasi Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslo grupėje. Šios stažuotės metu jis nutarė aplankyti ir KTU Medžiagų mokslo institutą.
Jaunojo mokslininko tyrimų objektas – organinių polimerų fluorescencinės savybės – t. y. kaip jie sugerdami spindulius juos paverčia regimąja šviesa. K. Kanosue manymu, jo tyrimų rezultatus būtų galima taikyti didinant saulės elementų efektyvumą, arba žemės ūkyje, skatinant tam tikrų vaisių ir daržovių augimą.
„Mano instituto laboratorijoje įrangos, kuria galėčiau ištirti šias polimerų savybes, yra nedaug. Čia, Lietuvoje, ji daug geresnė“, – šypsosi studentas iš Japonijos.
Tokijuje aplinkosaugos ir energetikos studijų kryptyje studijuojantis doktorantas K. Kanosue teigia, jog į Lietuvą jį atvykti paskatino noras išsamiau susipažinti su mūsų šalies mokslininkų atliekamais tyrimais. „Mano kurse kasmet būna apie 30 žmonių ir kiekvienas iš mūsų privalo kuriam laikui pasimokyti užsienyje. Daugelis mano kurso draugų išvyko į Vokietiją ar JAV – šalis, į kurias ir taip nuvyksiu dalyvaudamas mokslo konferencijose“, – savo pasirinkimą studijuoti ir atlikti tyrimus Lietuvoje paaiškina K. Kanosue.
KTU Medžiagų mokslo instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas Tamulevičius džiaugiasi, jog Optinių technologijų ir spektroskopijos laboratorijos įranga atitinka aukščiausius pasaulio standartus. „Turime vienų pažangiausių pasaulyje lazerinių technologijų gamintojų „Šviesos konversija“ ultraspartų femtosekundinį lazerį“, – teigia T. Tamulevičius.
Mokslininko teigimu, slėnio „Santaka“ naujajame KTU tyrimų centre įsikūrusioje laboratorijoje esanti įranga jau naudojama ir mokslo tyrimams, ir verslui, ir studentų praktikai. Moderni laboratorijos įranga bus studentams prieinama nuo pat pirmojo kurso; čia jie atliks ir savo baigiamuosius bakalauro, magistro darbus, ir doktorantūros tyrimus.
„Mūsų turimą lazerinę sistemą galima naudoti ir, pavyzdžiui, tauriųjų metalų nanokompozitinių dangų skirtų saulės elementams savybių analizei, ir, preciziniam įvairiausių medžiagų paviršių mikroapdirbimui. Įmonės jau naudojasi mūsų turimos įrangos suteikiamomis galimybėmis. Ką tik kartu su UAB „ALtechna R&D” sukūrėme naują bangos fronto daliklių technologiją bei gaminį, kuris panaudotas gaminant optinę sistemą užsienio užsakovui“, – sako T. Tamulevičius.
Karolina Paulonytė Viešųjų ryšių projektų vadovė Kauno technologijos universitetas
