Biržų rajono savivaldybė rengiasi mokyklų tinko pertvarkai. Ji surašė ir spaudos konferencijoje trečiadienį pristatė bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012 - 2015 metais bendrąjį planą. Jį įvykdžius nebeliks išskirtiniu požiūriu į ugdymo procesą pasižymėjusios Germaniškio pagrindinės mokyklos. Vidurinį išsilavinimą teiks tik vienintelė „Saulės" gimnazija.
Pertvarką lemia mokinių skaičiaus mažėjimas
Pertvarkyti mokyklų tinklą rajone, anot projekto rengėjų, verčia demografinė situacija rajone.
Šiais mokslo metais rajono mokyklose mokosi 3746 mokiniai. Tuo tarpu 2004-aisiais jų buvo 5632, t. y. 1886 daugiau. Į pirmąsias klases kasmet ateina 15 - 30 mokinių mažiau, lyginant su prieš tai buvusiais, apie 20 - 30 būsimų pirmokų, pagal seniūnijų pateiktus duomenis, su tėvais išvyksta į užsienį.
Šiuo metu didžiausia rajone mokykla yra Biržų „Aušros„ vidurinė, kurioje mokosi 997 mokiniai. „Atžalyno“ vidurinė mokykla turi 595 moksleivius, „Saulės„ gimnazija - 483, Kaštonų pagrindinė - 445. Vienintele kaimo vidurine likusi Vabalninko Balio Sruogos mokykla turi 326 moksleivius. Pabiržės pagrindinėje mokykloje mokosi 191 mokinys, Pačeriaukštės Petro Poškaus - 141, Papilio - 131, Nemunėlio Radviliškio - 126, Medeikių - 100, Kratiškių - 91, Germaniškio - 62, Kvetkų - 60. Biržuose įsikūrusi Jaunimo mokykla turi 44 auklėtinius, mokykla - darželis „Vyturėlis“ - 38.
Šiuo metu kiekvienoje seniūnijoje yra bent po vieną mokyklą, jose dirba 408 mokytojai.
Gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos vežamų mokinių skaičius - 1355. Iš jų - 525 mokiniai pervežami 13 geltonųjų autobusų, 178 - 5 mokykliniais autobusais, 665 - maršrutiniu transportu, kiti - privačiu ar kitais vežiojimo būdais.
Mažėjant mokinių skaičiui, reikia spręsti mokyklų pertvarkos klausimus, kad būtų galima racionaliai naudoti švietimui skirtas lėšas.
Mokyklų pertvarkos rengėjai tikina, kad racionaliai suplanuotas tinklas leis ne tik efektyviau naudoti išteklius, bet ir užtikrins geros kokybės švietimo plėtrą rajone. Kitaip tariant, uždarant mokyklas ir klases, vaikų mokymas nenukentėsiąs.
Vidurinis ugdymas - tik gimnazijoje
Didžiausia rajono mokykla - „Aušros„ vidurinė - turėtų virsti į pagrindinę su „Saulės“ gimnazijos klasėmis.
Antroji pagal dydį mokykla - „Atžalyno" vidurinė - nuo 2015 metų turėtų tapti pagrindine.
Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla taip pat virs pagrindine. Gali būti naikinamas ir jai priklausantis Meilūnų skyrius.
Germaniškio pagrindinė mokykla, garsėjusi išskirtiniu požiūriu į ugdymo procesą bei vadybą, nuo 2015 metų virs mokykla - daugiafunkciu centru. Panašiai tokiu, kokie buvo planuojami steigti Kirdonių ir Parovėjos kaimuose.
Kitos rajono mokyklos iki 2015 metų liks be struktūrinių pokyčių.
Kitaip tariant, vidurinio ugdymo programos liks tik „Saulės" gimnazijoje. Visos kitos mokyklos virs pagrindinėmis, o Germaniškis - centru, kokių rajone iki šiol dar neturėjome.
Kas laukia pedagogų, kuriems gresia nedarbas? Rašoma, kad mokyklose bus steigiami pagalbos mokiniui specialistų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų etatai, mokytojo padėjėjo pareigybės darbui su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Taip pat bus skatinamas mokyklų direktorių susitarimas atleidžiamus darbuotojus perkelti iš vienos įstaigos į kitą.
Būtinybė be ekonominės naudos
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Biržų rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano projekto rengimo grupės pirmininkas Stasys Valiukas pripažino, kad šis dokumentas - neišvengiama būtinybė. Mat nuo 2015 metų nebebus vidurinių mokyklų, o Biržams turėti dvi gimnazijas galimybių nėra - per mažai mokinių.
Jam antrinusi Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė teigė, kad apie pertvarkas buvo diskutuojama švietimo įstaigų vadovų pasitarime, mokyklų bendruomenėse. Ji sakė dėkojanti bendruomenėms už supratimą ir pritarimą būsimoms reorganizacijoms.
Į klausimą, ar yra atlikti paskaičiavimai, kurie rodytų būsimų pertvarkų ekonominę naudą, S. Valiukas atsakė: „Ekonominės naudos nematau."
Tikisi, kad keisis švietimo politika
Panašu, kad pertvarkomas mokyklų tinklas neatneš ne tik ekonominės naudos. Vicemerė Stasė Eitavičienė nuogąstavo, kad gali būti sutrikdyta „Aušros„ vidurinės mokyklos bendruomenė, kai bus paviešinta, jog vidurinio ugdymo šioje įstaigoje nebebus. Tai, beje, gresia ir kitoms mokykloms - „Atžalynui“, Vabalninkui. Neturėtų džiūgauti ir Germaniškio gyventojai, kai jų vaikams teks važinėti į kitas mokyklas.
„Aušros„ mokiniams ir jų tėvams baimintis lyg ir nereikėtų - šios mokyklos patalpose bus galima mokyti nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Skirtumas bus tik tas, kad 1-10 klasės priklausys „Aušrai“, o 11-12 klasės - „Saulės„ gimnazijai. Bus siekiama, kad atitinkamą kvalifikaciją turintys „Aušros“ pedagogai galėtų mokyti „Saulės" gimnazijos klasių mokinius.
„Sieksime, kad „Aušros„ mokytojai su mokiniais liktų tose gimnazijos klasėse. Tėvų, mokinių, mokytojų pageidavimas - kad tos klasės būtų „Aušros“ patalpose. Viena iš užduočių - maksimaliai išnaudoti galimybes „Aušros„ mokytojams dirbti gimnazijos klasėse“, - kalbėjo merė Irutė Varzienė.
Ankstesniais metais „Aušra„ darė įvairius žygius, kad ji būtų gimnazija. Priminus juos, vicemerė S. Eitavičienė atviravo: „Aušros“ mokytojai prarado motyvaciją, nes buvo tikimasi, kad liks gimnazija.„ Dabar, anot jos, „Aušrai“ belieka tikėtis, kad pasikeis šalies švietimo politika ir ji galės likti vidurine mokykla.
Daugiafunkcis centras - tik Germaniškyje?
Petvarka Germaniškyje taip pat jokia nauda nekvepia - tik būtinybe. Mažėjantis mokinių skaičius ir nebesukomplektuojamos klasės verčia mokyklą perorganizuoti į daugiafunkcį centrą. Jame vyks ne tik ugdymo procesas (centre bus leidžiamas mokymas ir be kai kurių nesukomplektuotų klasių), bet bus organizuojama kultūrinė, socialinė ir kt. veikla. Po vienu stogu čia galės įsikurti biblioteka ir kitos kultūros įstaigos. Anot G. Gutauskienės, tokį siūlymą teikusi pati Germaniškio mokykla. „Jie tuo patenkinti", - teigė Švietimo skyriaus vadovė.
Paklausus, ar tokie pat centrai išdygs ir Parovėjoje bei Kirdonyse, konferencijoje dalyvavę rajono vadovai buvo atviri - šios idėjos sklandė tik prieš rinkimus. Realybė pasirodė kita: tokiems centrams steigti reikia turėti bent 15-20 vaikų, kurie lankytų ikimokyklines ir priešmokyklines grupes. Teikiant projektus tokiems centrams įrengti reikėtų suskaičiuoti tuose kaimuose esančius vaikus. Pavyzdžiui, šiuo metu Pabiržėje yra tik 7 priešmokyklinukai. Pabiržė yra greta Kirdonių, kuriuose įsteigus centrą prasidėtų vaikų „medžioklė". Tas pats gresia ir Parovėjai, esančiai tarp Biržų ir Medeikių. Rajono vadovų nuomonė šiuo klausimu buvo vienoda - projektus bendruomenės tokiems centrams rengti gali, bet juos turės tvirtinti savivaldybės taryba, kuri privalės atsižvelgti į esamą demografinę bei ekonominę situaciją. Vieno tokio centro išlaikymas per metus kainuotų apie 300 tūkstančių litų, todėl jo būtinybė turėtų būti pagrįsta tvirtais argumentais.
Kaimyninių rajonų mokyklas renkasi dėl tradicijų?
Konferencijos dalyvių nuolat pabrėžiamas mokinių skaičiaus mažėjimas suponavo klausimą - kiek Biržų rajone gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų mokosi kituose rajonuose?
Švietimo skyriaus vedėja pripažino, kad tokių skaičių nėra. Tačiau ji neneigė, kad dalis kvetkiečių, kučgaliečių renkasi Rokiškio rajone esančią Pandėlio gimnaziją, Pasvaliečių vaikai - Pasvalio rajone esančią Saločių mokyklą, vabalninkiečius agituoja Kupiškio rajono ugdymo įstaigos. Tokios esančios tradicijos.
Į klausimą, kas daroma Biržų švietime, kad mokiniai rinktųsi ne kaimyninių rajonų mokyklas, o savas, G. Gutauskienė atsakė, jog agituoti neleidžiantys įstatymai.
Jai paprieštaravo vicemerė S. Eitavičienė. „Nepadarėte visko, kad mūsų mokyklas lankytų mūsų mokiniai", - teigė ji ir priminė skandalingus atvejus, kai dėl mūsų rajono švietimo politikos supykę mokinių tėvai savo vaikus išvežė į gretimų rajonų mokyklas.
Mero patarėjui Eividui Šernui pastebėjus, kad į šalį vis daugiau grįžta emigravusių tautiečių ir kad mokinių gali daugėti, rajono mokyklų pertvarkos autoriai patikino, jog šis pertvarkos planas bus kasmet peržiūrimas ir koreguojamas. Gali nutikti net ir taip, kad uždarytas klases (o gal ir mokyklas?) teks steigti iš naujo.
Rasa Penelienė
