Vesta LAPIENĖ
„Mamyte, šiandien auklėtojai nepatiko mano piešinys. Aš nemokėjau piešti tėčio“, – vienišai mamai skundėsi iš darželio grįžęs penkiametis Vilius (vardas pakeistas). Šios įstaigos auklėtoja vaikų prašė nupiešti savo šeimą. Vilius visada manė, kad šeima – jis ir jį viena auginanti jo mama, bet po piešimo užduoties jis pasijuto sumišęs.
„Jis turi sužinoti, kas iš tikrųjų yra šeima“, – kaip auklėti sūnų, mokė jo auklėtoja. Ar šeima sudaroma tik santuokos pagrindu, o pedagogai dėl to turi teisę iškreipti vaiko realybę? Statistinė realybė byloja, kad maždaug kas trečias vaikas gimsta ne santuokoje, o kiek palikta auginti seneliams ar kitiems giminaičiams, apskritai nežinoma. A. Burneikienė: „Įsišakniję stereotipai“
„Mano sūnus žinojo, kad daugelis šeimų turi tėčius, ir priežastis, kodėl pas mus kitaip. Dėl to nei jis, nei aš nesijautėme menkesni. Situacija darželyje mus privertė jaustis nejaukiai“, – sako Viliaus mama.
Prieš penkerius metus Vyriausybės patvirtinta Šeimos politikos koncepcija skelbia, kad šeima – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra. Dėl šios koncepcijos ilgai virusios diskusijos šiek tiek aprimo parengus Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą.
Situacija, kai vaikai verčiami piešti tradicinį šeimos modelį, vaiko teisių kontrolieriams kvepia diskriminacija dėl šeiminės padėties. „Stereotipai pas mus dar labai įsišakniję. Įstatymais apibrėžti, kas yra šeima – sunkiai įmanoma. Bet vaikai dėl savo šeiminės padėties neturėtų būti diskriminuojami. Tai numatyta ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme“, – teigia laikinai vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas einanti Aušrinė Burneikienė.
Jos vadovaujama tarnyba sulaukia nemažai įvairaus pobūdžio skundų. A. Burneikienė prisimena dar vieną atvejį, kai vienos mokyklos rengiamoje šventėje tapo nepageidaujamos netradicinės šeimos, t. y. nepilnos. Peilis vaiko fantazijai
„Auklėtojos funkcija – rūpintis vaikų ugdymu ir visaverte socialine integracija. Akivaizdu, kad tokios „pamokėlės“ neduoda nieko pozityvaus – jos žlugdo vaiko fantaziją. Sykį buvo suformuluota tema nupiešti savo šeimą, tai reikėjo berniukui palikti galimybę pavaizduoti ją taip, kaip mato. Dažnas vaikas, vaizduodamas šeimą, nupiešia ir augintinius. Ar tai irgi būtų neleistina, nes šie elementai nebuvo nurodyti liūdnai pagarsėjusioje „Šeimos koncepcijoje“? Šeimų būna visokių, jos ne visuomet darnios“, – teigia Lygių galimybių plėtros projektų vadovė, humanitarinių mokslų daktarė Margarita Jankauskaitė. Jos nuomone, vaiko piešinius pedagogai privalėtų pasitelkti, kad suvoktų, kokiame pasaulyje jų ugdytiniai išties gyvena.
„Gal vaikai jaučiasi nesaugūs, patiria smurtą? Konstitucinio Teismo išaiškinime teigiama, kad laisvame demokratiškame pasaulyje šeimų formos yra labai skirtingos (jos kuriamos ne vien santuokos pagrindu) ir žmonių pasirinkimą privalu gerbti. Trečdalis vaikų gimsta nesusituokusioms poroms, bet Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, jiems užtikrina tokias pat teises. Šeima kuriama per kasdienius santykius su tais, kurie mums rūpi, o tie, kurie šios funkcijos neatlieka, ir nepatenka į sąvoką „šeima“. Vaikai savo piešiniuose vaizduoja jausmą, emociją, o ne biurokratiškus apibrėžimus“, – mano M. Jankauskaitė. Iškreipia gyvenimo realybę
„Auklėtoja neturi teisės iškreipti realybės ir tuo labiau kaltinti mamos dėl šeimos apibrėžimo. Tai ydinga šeimos apibrėžties interpretacija, kurią ypač norėjo įtvirtinti buvęs Seimas“, – įsitikinusi Lyčių studijų centro direktorė, prof. dr. Virginija Šidlauskienė. Tokį vaiko ugdymą ji vadina pseudougdymu.
„Auklėtoja psichologiškai smurtauja ir iškreipia gyvenimo realybę, bet jeigu ji nori paaiškinti apie idealią šeimą, tai ir turėtų kalbėti apie svajones, idealius santykius tarp tėvelių, tarp auklėtojų ir vaikų, auklėtojų ir tėvelių, tarp visų planetos gyventojų“, – siūlo V. Šidlauskienė. Diskriminacija dėl šeiminės padėties tebegalima
„Tai vertinu kaip emocinį smurtą, nejautrumo demonstravimą, auklėtojos dogmatišką ugdymą. Tokius auklėtojus siūlyčiau siųsti į švietimo kursus. Žmogaus teisų studijose kalbama apie visus šeimos modelius. Visi šeimos modeliai yra gerbtini“, – teigia žmonių laisves ir teises ginanti Seimo narė Marija Aušrinė Povilionienė. Viliaus ir jo motinos papasakotą situaciją ji vertina kaip pažeidimą.
„Mama turi galimybę kreiptis į teisėtvarką ir ginti savo pažeistas teises. Arba į lygių galimybių kontrolierius. Vaikas šito atvejo ilgai nepamirš“, – mano Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, siūliusi į Lygių galimybių įstatymą įrašyti draudimą diskriminuoti dėl šeiminės padėties. Pati tarnyba pripažįsta šiais klausimais sulaukianti skundų. Vaikas turi žinoti...
„Vaikai turi teisę žinoti, ir iš kur jie atsiranda“, – teigia visada už tradicinę šeimą pasisakiusi Seimo narė Rima Baškienė. Jai neatrodo, kad vaikas, šalia savo mamos nupiešęs tėtį, kuris jo niekada neaugino, galėjo būti traumuotas.
„Labai gaila ir keista, kad Šeimos politikos koncepcija tapo priežastimi vienos sąvokos ir kitos priešprieša. Ten buvo minimos ir nepilnos šeimos, bet visi kažkodėl išsigando santuokos pagrindu sukurtos šeimos“, – primena Seimo narė. Jos nuomone, nuo mažens vaikams derėtų kalbėti apie šeimą, apie abiejų tėvų atsakomybę auginant vaikus, apie atsakingą tėvystę ir motinystę.
„Darželiuose vaikams pateikiama informacija, kuri nežeidžia jo psichologijos. Vaikas turi žinoti, kad šeimoje yra saugu ir čia sprendžiamos problemos. Tie pasakojimai pradedami net nuo gyvuliukų. Mes turime garbinti šeimą“, – teigia respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ prezidentė Danutė Jakučiūnienė. Anot jos, vadovaujantis šalies darželiuose priimtais modeliais nėra pabrėžiama, kad nepilna šeima – ne šeima. D. Jakučiūnienės žiniomis, taip gali nutikti, kad ir nepilnose šeimose augantys vaikai gali piešti ir antrą iš tėvų. „Taip nutinka iš ilgesio“, – teigia D. Jakučiūnienė. Piešinys mažamečiui – itin intymus dalykas
Psichologas Arūnas Norkus abiem pusėms – mamai ir auklėtojai – patartų pasikalbėti apie tai, kas yra aktualu auklėjant vaiką.
„Penkerių metų vaikui piešimas, kaip ir vaidybinis žaidimas, yra vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų, todėl natūralu, kad vaikai daug piešia ir darželyje – patys arba auklėtojos paraginti. Tokiu būdu jie išlieja savo emocijas, kurių dėl psichikos ypatumų dar nemoka išsakyti žodžiais. Piešinys vaikui visada yra ypatingas – juo vaikas nupasakoja savo jausmus ir santykį su visais šeimos nariais, netgi gyvūnėliais. Todėl psichologai dažnai naudoja vaiko šeimos piešinius diagnostikai ir konsultavimui, – teigia jis. – Yra keletas esminių dalykų, kurie būdingi vaikų piešiniams. Vienas jų – vaikas visada piešia tokią realybę, kokia yra susiformavusi jo psichikoje. Taigi, jei šeimoje nėra kokio nors tipinio nario – tėčio, mamos, brolio – vaikas jo ir nepiešia. Jei mama vaiką augina viena ir namuose daugiau nėra jokių kitų žmonių, vaiko šeimos piešinyje visada bus tik du personažai – jis ir mama. Išskirtiniais atvejais vaikas gali nepiešti kokio nors šeimos nario, jei turi susiformavęs negatyvų santykį su juo, pavyzdžiui, gali nepiešti vyresnio arba jaunesnio brolio, jeigu su juo pykstasi. Taigi visiškai natūralu, kad vaikas darželyje nenupiešė tėčio, jeigu gyvena tik su mama. Auklėtojos spaudimas vaikui nupiešti papildomą šeimos narį ir piešinyje išreikšti tam tikrą pozityvų santykį vertintinas daugiareikšmiškai. Viena vertus, tai neatitinka vaiko psichinės realybės, reiškia, vaikas yra skatinamas kurti dirbtinę realybę, kuri dėl įvairių priežasčių jam gali būti nepriimtina ar net skaudinti jį, jeigu vaikas ir taip jaučiasi kitoks nei vaikai, augantys pilnoje šeimoje, kurioje yra ir tėtis. Kita vertus, atsargiai ir vaikui suprantamu būdu paaiškinant, kad būna ir gali būti įvairių šeimų, su skirtingu šeimos narių skaičiumi, vaikui gali būti diegiamos pozityvios šeimos vertybės.“ Vienišų tėvų nebediskriminuos?
Ne santuokoje gimstančių vaikų kasmet daugėja. 2011 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. vaikų (30 proc. gimusiųjų), 2007 m. – 29 proc.
Tėvams uždarbiaujant užsienyje, daug vaikų lieka su vienu iš tėvų, seneliais ar kitais artimaisiais. Kiek iš tikrųjų šiuo metu vaikų auga kartu su abiem tėvais, nėra žinoma – Statistikos departamentas tokios informacijos nerenka.
Naujausias Demografinių tyrimų instituto atliktas šeimos stebėsenos tyrimas parodė, kad svarbiausiu šeimos kriterijumi laikomi vaikai arba santuoka. Dauguma apklaustųjų šeima laiko ir sutuoktinius su vaikais ar be jų, našlius, išsiskyrusius tėvus ir sugyventinius su vaikais. Valstybė yra numačiusi imtis priemonių, kad vienišos motinos dėl savo šeiminės padėties nesijaustų nevisavertės.
„Neskleisime „kultūrinio karo“ ideologijos, nukreiptos prieš vaikus ir tradicinės šeimos sampratos neatitinkančias šeimas. Nemokysime šeimų, kaip joms gyventi, o stengsimės joms padėti. (...) Besąlygiškai laikysimės lyčių lygybės principo – abiejų tėvų vienodų teisių ir pareigų vaikams. Neleisime jokio atviro ar paslėpto vienišų motinų ar tėvų diskriminavimo“, – rašoma dabartinėje Vyriausybės programoje. Kokiais būdais tai bus pasiekta, nedetalizuojama.
Švietimo ministerijos nuomonės apie Viliaus situaciją nepavyko išgirsti.
