Stojančiųjų aukštąsias mokyklas pasirinkimui vis dar didelę įtaką turi jų šeima. Atlikus pastarųjų metų stojančiųjų studijų pasirinkimo veiksnių įtakos tyrimą paaiškėjo, kad net 38,6 procento stojančiųjų šeima darė įtaką renkantis studijas, ypatingai išskirtos mamos, kurios turėjo didžiausią įtaką savo vaikų sprendimams. Dideli pastarųjų metų jaunimo nedarbo rodikliai verčia stojančiuosius vis daugiau galvoti apie norimos studijuoti specialybės karjeros perspektyvas ir įsidarbinimo procentą. Specialybės karjeros perspektyvomis domėjosi net 69,1 proc. apklaustųjų, o tuo tarpu specialybės absolventų įsidarbinimo procentu – 27,7 proc. apklaustųjų. Išryškėja tendencija, kad kasmet vis daugiau moksleivių prieš rinkdamiesi studijas analizuoja šiuos rodiklius. Šių motyvų svarbos augimą galima paaiškinti tais faktais, kad didelis jaunimo nedarbas ir diplomo nuvertėjimo pasekmės verčia moksleivius vis labiau analizuoti savo galimybes pabaigus tam tikrą studijų programą sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Taip pat labai svarbus veiksnys stojančiųjų pasirinkimui – miesto, kuriame yra įsikūrusi aukštoji mokykla motyvas, kurį nurodė net 70,5 proc. respondentų. Tuo tarpu atstumo iki miesto, kuriame yra įsikūrusi aukštoji mokykla, motyvas turėjo įtakos maždaug trečdaliui - 33,9 proc.. Kaip matome iš stojančiųjų pasirinkimų, daugelis rinkdamiesi studijas pirmiausiai išskiria miestą, kuriame norėtų studijuoti, o po to renkasi aukštąsias mokyklas ir studijų programas, siūlomas tame mieste. Ieškodami informacijos apie norimas studijuoti specialybes, apklaustieji kaip pagrindinius informacijos šaltinius nurodė aukštųjų mokyklų interneto svetaines (37,4 proc.), studijų muges (21,2 proc.), socialinius tinklus (15,3 proc.). Nors ieškančiųjų informacijos apie studijas socialiniuose tinkluose ir nėra tiek daug, tačiau aiškiai matoma tendencija, kad kasmet vis daugiau stojančiųjų naudojasi socialiniais tinklais ieškodami informacijos apie studijas. Reikėtų paminėti, kad internetinėse svetainėse esanti informacija apie studijas atrodo patikimiausia iš visų visuomenės informavimo priemonių, ja pasitiki 48,7 proc. apklaustųjų. Tyrimas buvo vykdomas 2013m. pavasarį. Jo metu buvo apklausta 721 Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (bakalauro) studijų studentai. Šis tyrimas yra magistrinio darbo „Rinkodaros ypatumai ir tobulinimo kryptys aukštojo mokslo įstaigose“ dalis.
Tomas Petryla
