Dvylika metų praleistų mokyklos suole – ilgas laiko tarpas nuolat besikeičiančiam ir tobulėjančiam jaunuoliui, tačiau kiekvienas gautas žinias pasisavina skirtingai. Organizuotas korepetitorių centras „Lector PRO" rugsėjo mėnesį Kauno vidurinio lavinimo mokyklose vykdo tyrimą abiturientams, pavadinimu - „Mano ateitis". Kol kas rezultatai nestulbina - dažnas kaunietis turi per mažai informacijos apie studijas bei nežino, kokią profesiją ketina rinktis.
Profesiją renkasi pagal nuotaiką
Diskusijų su dvyliktokais metu pastebėta, jog net ir esant profesinio informavimo taškams mokyklose, moksleiviai klaidžioja tarp aukštojo mokslo įstaigų bei studijų programų. Taip pat, tik vienetai susimąsto apie darbo biržos rekomenduotas, mūsų šaliai artimiausiu metu reikalingas profesijas. „Pagal nuotaiką, pagal tėvus, mokytojus, draugus“ – tokie dažniausi abiturientų atsakymai į studijų pasirinkimo klausimą. Mokyklos duris varsto universitetų, kolegijų, jaunimo darbo biržos atstovai – tačiau tik vienetai išgirsta ir supranta, kas jiems yra sakoma, matyt, per ilgus mokymosi metus daug ką įprasta praleisti pro ausis“ – apie mokinių aplaidumą pasakojo Jolanta, gimnazijoje dirbanti pedagoge.
Svarbu į užsienį – nesvarbu kur
Dar viena diskusijų tema – studijos užsienyje. Vidutiniškai studijuoti užsienyje norėtų, kas penktas apklaustas moksleivis, tačiau nežino nei kur, nei ką:“ Aš gal į Norvegiją, Angliją – ten algos didesnės“ – teigė vienos vidurinės mokyklos auklėtinis Tomas. „Informacijos apie studijas Lietuvoje bei užsienyje - trūksta, ypatingai vidurinėse mokyklose. Gimnazijose visuomet bus daugiau pasiūlymų tobulėti, domėtis įvairiomis veiklomis, nes ir moksleivių daugiau, vadinasi, daugiau ir aktyvių jaunuolių“ – kalbėjo Danguolė, dvyliktokų auklėtoja.
Vadinami vaikais – vaikais ir lieka
Moksleiviai per daugelį metų mokykloje yra įpratę, kad juos vadina „vaikais“ ir rūpinasi, kaip mažamečiais. Neretai, mokytojai bei tėvai patys renka atžalai profesiją, o pastarieji ieško papildomų mokytojų. Tipinis dvyliktokas, nors ir būdamas pilnametis, nėra toks savarankiškas, kaip tokio paties amžiaus dirbantysis, jau bebaigiantis profesinę mokyklą. „Blogiausia, kad kai pagaliau sužinai, kur norėtum studijuoti – būna per vėlu, nes pasirenki ne tuos egzaminus arba išlaikai juos prastesniais vertinimais, nei tikėjaisi ir galiausiai įstoji, kur gali, o ne kur norisi“ – mąstė abiturientė Goda.
Pasirinkimo klaidos atsiliepia ir „kišenei“
Šiandien, įsigalėjus naujai švietimo reformai, susiduriame su būtinybe atsakingiau planuoti savo ateitį, nes pasirinkus specialybę, ne pagal kišenę bei interesus, tenka pulti į skolas, dar net nespėjus pamąstyti apie galimybę įsilieti į rinką ir mėginti „užsidirbti studijoms“. Karjeros planavimas, anot „Lector PRO“ atstovės S.Jasevičiūtės, reikalauja pirmiausia savęs, o vėliau - profesijos pažinimo. „Visų pirma, kiekvienam reikėtų įvardyti sau, ko nori gyvenime, ką tikisi gauti iš specialybės į kurią pretenduoja, vėliau - ieškoti būdų, kaip patekti į valstybės finansuojamą vietą. Mūsų centras visada pateikia kitą variantą – papildomą mokslą, pagal kiekvieno poreikius bei sistemingą judėjimą tikslo link“ – kalbėjo Skaistė Jasevičiūtė.
