Šluota vietoje ledo ritulio lazdos, bateliai vietoje pačiūžų, granitinis akmuo vietoje ritulio, jokių vartų, jokių įvarčių, ir labai populiarus Šiaurės Amerikoje. Kas tai? O gi akmenslydis, kitiems dar geriau žinomas kerlingo vardu.
Nors Lietuvoje šio sporto aistruolių tikrai nėra daug, tačiau pasaulyje, ypač Kanadoje bei JAV, kerlingu domisi milijonai žiemos sporto mėgėjų.
Akmenslydžio kritikų mūsų šalyje yra nemažai. Tačiau galbūt taip yra dėl to, kad žmonės mažai domėjosi šia sporto šaka. Viena iš klaidingiausių nuomonių, kuri Lietuvoje gana dažnai girdima, yra ta, jog kerlingą sugalvojo žmonės, kurie yra per tingūs užsiimti tikru sportu, ar tiesiog daugiau nieko nesugeba. Taip pat kai kurie žmonės mano, jog šis sportas buvo sugalvotas visai neseniai. Nedaugelis žino, kad šio sporto šaknys siekia viduramžius.
Šio sporto gimtine laikoma Škotija. Būtent čia buvo rasti seniausi įrašai apie kerlingą (1541 m.) bei du 1565 metais tapyti paveikslai, kuriuose ir vaizduojamas šis žaidimas. Rasta įrodymų, kad kerlingas galėjo siekti netgi ankstyvąjį XVI a. Vienas jų – senovinis akmenslydžio akmuo, kuris, manoma, buvo naudojamas 1511 metais. Šis žaidimas buvo žaidžiamas tiek aukštuomenės, tiek žemesnio visuomenės sluoksnio narių.
Tiesa, senovės kerlingą būtų sunku lyginti su dabartiniu. Nebuvo parengtų ir pažymėtų ledo aikštelių, žaidimas būdavo žaidžiamas ant užšalusių upių arba ežerų. Buvo naudojamos paprastos šiaudinės šluotos. Pirmykščiai akmenys taip pat labai skyrėsi nuo šiuolaikinių granitinių akmenų. Anksčiau buvo naudojami paprasti akmenys, kurių apačios buvo plokščios. Dėl to žaidėjui sunkiai sekdavosi juos valdyti. Labiau buvo pasikliaujama sėkme, o ne tikslumu, kaip tai daroma mūsų dienomis.
Kerlingas Škotijoje buvo labai populiarus XVI – XIX amžiuose. Vėliau, dėka Škotijos emigrantų, šį sportą pamėgo Kanadoje bei JAV. 1830 metais buvo įsteigtas pirmas oficialus JAV akmenslydžio klubas – Orchard Lake.
1966 metais buvo įkurta Pasaulinė kerlingo federacija (PKF), o 1998 m. šis žaidimas iš demonstracinio sporto, tapo oficialia žiemos olimpiados sporto šaka. Reiktų paminėti, kad į Lietuvą akmenslydis atėjo kur kas vėliau. Tik 2002 m. buvo įkurta Lietuvos akmenslydžio asociacija, 2003 m. tapome PKF nare, o 2004 metais mūsų komandos ėmė rungtyniauti tarptautiniu lygiu.
Nuo kitų sporto šakų kerlingas skiriasi savo kultūra. Šiame sporte dažniausiai rungtyniauja vyresnio amžiaus žaidėjai. Taip yra paprasčiausiai todėl, kad vietoje greičio, ištvermės ir jėgos, kurie dažniausiai vyrauja sporte, čia labiau reikalinga gera strategija, patirtis ir įgūdžiai.
Dar vienas įdomus faktas yra tas, jog šiame žaidime negalima džiaugtis priešininkų klaida. Kerlingas laikomas vienu iš garbingiausių sportų, nes čia varžovai skatinami sutarti, linkėti vieni kitiems sėkmės, net jei komandos žaidžia tarpusavyje. Komanda, padariusi klaidą, pati turi ją pripažinti. Taip pat, skirtingai nuo daugumos sporto šakų, laimėjusi komanda stato gėrimus nugalėtiesiems. Taip skatinamas draugiškumas tarp komandų. Viena iš neįprasčiausių situacijų šių dienų sporte yra pasidavimas. Nors bet kuriose komandinėse varžybose tai būtų laikoma gėdingu žingsniu, akmenslydyje tokį žestą supranta kaip garbingą pralaimėjimą. Pasiduodančios komandos nariai nusiima savo pirštines ir paspaudžia priešininkams rankas, linkėdami jiems sėkmės.
Taigi, turime pripažinti, nors šis sportas ir nėra visai įprastas, tačiau jo tradicijos ir skatinamos vertybės yra tikrai priimtinos. Ir Lietuvoje jo gerbėjų gretos taip pat auga. Pasak Kerlingo akademijos, akmenslydžio klubo Vilniuje, nuo 2004 metų šį sportą jau išmėgino 5000 aistruolių. Ir kasmet žaidėjų skaičius auga. Patiems akmenslydžio mėgėjams patinka ir tai, kad tai viena iš nedaugelio sporto šakų, kurioje nėra profesionalių žaidėjų. Kerlingas – mėgėjų sportas, tad visi yra laukiami.
Mindaugas Šavėla
