Po Ekspertų grupės susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda mokslininkė pažymėjo, kad kalbos apie imuniteto pasą turėtų apimti ne tik vakcinuotus žmones, bet ir kitais būdais įgijusius imunitetą ir turinčius antikūnų.
„Su kiekviena diena atsiranda vis daugiau mokslinių duomenų apie persirgusių asmenų atsparumą virusui. Taip pat žinoma, kad dabar pasaulyje jau daugiau kaip 100 mln. yra persirgę ir labai nedaug atvejų yra užfiksuotų pakartotinių užsikrėtimų.
Pastarųjų dienų moksliniai duomenys rodo, kad vadinamosios imuninės atminties ląstelės, kurios ir užtikrina tą apsaugą, kurios greitai sužadinamos, kai virusas patenka, jos išlieka ilgiau nei pusę metų. Net ir tais atvejais, kai antikūnų lygis nukrenta, imuninės atminties ląstelės išlieka ir po 8 mėnesių jų kiekis net yra didesnis nei po mėnesio“, – aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė.
A. Žvirblienė pažymėjo, kad nemažai duomenų gaunama iš Izraelio, kuris laikytinas sėkmingos vakcinacijos pavyzdžiu ir kur jau paskiepyta apie pusė populiacijos.
„Ten paskiepijus keletą milijonų žmonių tik keli šimtai iš jų buvo persirgę. Ir tie, kurie buvo persirgę ir paskiepyti viena vakcinos doze, tai jų antikūnų lygis buvo toks aukštas, kaip ir tų, kurie nepersirgo, bet gavo dvi vakcinų dozes. Ir tai vėl kelia klausimą apie tai, kad persirgusiems žmonėms, ko gero, tikslinga suleisti ne dvi vakcinos dozes, o vieną. Ir jau kai kurios šalys, pvz., Prancūzija, tokį sprendimą yra priėmusios“, – pastebėjo ji.
Svarstytų imuniteto paso idėją
Lietuvoje daugėjant paskiepytų ir persirgusių koronavirusu žmonių, Prezidentūra prakalbo apie galimybę Lietuvoje diegti imuniteto pasą. Sveikatos ekspertai pritaria tokiam siūlymui, tačiau pažymi, kad pirmiausia reikia apie tai kaip apie medicininį klausimą, o ne socialinį.
Profesoriaus Kęstučio Petrikonio teigimu, imuniteto pasas ir vakcinavimo sertifikatas yra skirtingos sąvokos. Pasak jo, paskiepijimas nesuteikia išimtinės teisės vakciną gavusiam piliečiui. Profesoriaus tikinimu, imuniteto pasas yra visai kitas dalykas, kuris galėtų leisti žmonėms daugiau.
„Mes pasiūlėme, kad jei Lietuvoje ir Europoje toliau vyksta diskusija dėl imuniteto sertifikavimo arba tam tikrų išimčių taikymo tiems, kas turi imunitetą, į tą pačią grupę turėtų būti įtraukti ne tik paskiepyti, bet ir persirgę ar kitais būdais, testais įrodytais, turintys imunitetą“, – kalbėjo K. Petrikonis.
Portalas tv3. primena, kad vasario 21 d. Lietuvoje užfiksuotas nerimą dėl viruso plitimo keliantis rodiklis.
482 nauji atvejai
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 482 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,8 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 833 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 180 tūkst. 640 žmonių, deklaruota – 132 tūkst. 430 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 8122 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 501.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3189 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6207 mirtys.
Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 3567, antra – 1524 žmonės. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 125 tūkst. 518 žmonių, abiem dozėmis – 68 tūkst. 651 žmogus.
Praėjusią parą šalyje atlikti 6527 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 51 tūkst. 452.
Be to, per parą atlikti 517 antigeno tyrimų. Iš viso jų atlikta 30 tūkst. 149.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1002 COVID-19 pacientai, 98 iš jų – reanimacijoje, deguonis papildomai tiekiamas 821 ligoniui, 57 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
