„Lipikas – dar viena pavasarinė žolelė į salotas, sviestą ar šiaip pakeliui užkąsti
Lipikas, todėl kad lipa. Tie, kas nors kiek vaikščioja po vasaros pievas tikrai žino šį augalą. Ypač po nešienautas pievas, kur žolės siekia kelius. Prilimpa tas lipikas prie drabužių. Jis turi tokias ilgas kasas, kad iš vieno augalo visą vainiką galima susukti.
Susukti, ne supinti, nes jo kibūs lapeliai laikys vienas kitą“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“.
Lipiko panaudojimas – įvairus
Žolininkė sako, kad lipikas yra sodininkams, daržininkams įkyrėjusi piktžolė. Todėl galima ją pavasarį gerokai apmažinti – išvalgyti.
„Imu viršūnėles. Jos tokios tvirtos, su daug, daug lapelių. Skonis švelnus, gal kiek riešutėlių, bet kiekvienas jaučia kitaip.
Lipikų yra įvairių. Vieni žydi geltonai – tie nelimpa, kiti baltai. Geltonai žydinčius naudojo sūrio gamyboje ir todėl kad pieną greitai raugina ir kad dar gražiai geltonai nudažo. Kažkur skaičiau, kad ir dabar dar Cheddar sūrio gamybai naudoja.
Kaip natūralūs dažai naudojami ir dabar: žiedeliai dažo geltonai, o šaknys raudonai“, – rašoma puslapyje „Mano žolelės“.
Pasižymi ypatingu kvapu
Žolininkės teigimu, lipikas turi žavų, ką tik nupjautos žolės, šviežio šieno kvapą. Jį dėdavo į spintas nuo kandžių, į čiužinius nuo blusų ir blakių:
„Ir kaip vaistą vartojo ypač nuo inkstų akmenų, špalimo pūslės bėdų.
Aš jį valgau. Gausiai. Į salotas. Pavasarį mes valgome labai daug salotų, o jas paskanint galima įvairiai. Imu kaip pagrindą kelis pirktinių salotų lapus (kol savos dar per mažos), tada visą kalną laukinių žolelių, o tada jau ką turime: arba kiek patušiname grybus, kad sultis paleistų ir užpilam ant salotų, ar papriką supjaustome ir kiek patušinam...
Vakar mano žolelių draugė atnešė savo auginto kalakuto krūtinėlės, tai kiek patušinome jį ir ant salotų. Buvo labai skanu!!!
O mano kūnas vis atsirenka, ką iš tų žolelių, kurias aš su maistu jam duodu dar kaip ir vaistą panaudoti, kokią kūno detalę pataisyti. Bet tai aš jau palieku kūnui. Mano rūpestis duoti jam kuo įvairesnio, kuo natūralesnio ir kuo mažiau apdirbto maisto – žolelių.“
