Prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui svarbu nepamiršti pasinaudoti gamtos teikiamomis gėrybėmis ir papildyti savo vaistažolių krepšelį. Nuo seno žinoma, kad vaistiniai augalai ne tik stiprina sveikatą, tačiau ir apsaugo nuo rimtų ligų.
Kokių vertingų vaistažolių pievose galima rasti rugpjūtį, pasakoja žolininkė Giedrė Bružienė.
„Ne naujiena, kad šiemet dėl orų augalai tapo ankstyvesni, tad dauguma vaistažolių, kurias rinkdavome rugpjūtį, teko rinkti liepos pabaigoje. Vis dėlto net ir lietaus trūkumui bei sausrai viską pagreitinus, dar ne vėlu prisirinkti išties vertingų augalų“, – tikina žolininkė.
Rugpjūtį randamos vaistažolės
Viena iš naudingomis savybėmis išsiskiriančių, geltonai rugpjūčio mėnesį žydinčių vaistažolių – paprastoji bitkrėslė. Ji skatina tulžies išsiskyrimą bei valo organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Iš šios vaistažolės žolininkė pataria pasigaminti mišinį kartu su pelynu, gvazdikėliu, imbieru arba kitokį mišinį arbatai – su asiūkliu, gluosnio arba žilvičio lapais. Vis dėlto moteris perspėja, kad bitkrėslės per ilgai vartoti nepatartina, kadangi ši yra šiek tiek nuodinga, tačiau keletą vaistažolės „sagelių“ per savaitę bus tik naudinga sveikatai.
„Seniau bitkrėslę naudodavo norint apsaugoti maistą nuo parazitų, musių. Taip pat šia vaistažole įtrinta mėsa negesdavo kur kas ilgiau“, – sako Giedrė Bružienė.
Kita rugpjūtį randama vertinga žolininkės rekomenduojama vaistažolė – kraujažolė. Ši ypač naudinga moters sveiktai: stabdo gausų menstruacijų kraujavimą, mažina miomų atsiradimo riziką bei slopina įvairius uždegimus. Taip pat kraujažolė gali pagerinti žarnyno veiklą, virškinimą bei mažinti alergijas.
„Kraujažolių apatiniai minkšti lapeliai taip pat gali būti puikus prieskonis ruošiant mėsą ar kitus patiekalus. Pakanka nuo vaistažolės kotelio nurinkti minkštus lapelius, juos sudžiovinti ir naudoti savo virtuvėje“, – pataria žolininkė.
Paprastoji juodgalvė – dar vienas vertingas augalas, kuris gali padėti kovoti su nemiga, gausiomis menstruacijomis, karščiavimu ar norint sustiprinti organizmą.
Klaidos džiovinant ir laikant vaistažoles
Žolininkė atkreipia dėmesį, jog prieš renkant vaistažoles svarbu žinoti ir kuris dienos metas tam yra tinkamiausias. Svarbiausia, kad rasa tuomet jau būtų nukritusi ir vaistažolės būtų sausos.
„Jau rugpjūčio rytais rasa būna gausi, tad anksčiausiai patarčiau rinkti 10 valandą ryte, o geriausia – vidurdienį, tačiau tai pačiam žmogui šiuo metu gali tapti iššūkiu, nes juk tuomet yra karšta“, – kalba Giedrė Bružienė.
Paprasčiausias ir lengviausias vaistažolių džiovinimo būdas, pasak žolininkės, yra augalų rišimas į šluoteles ir jų kabinimas tamsioje, šiltoje, tačiau gerai vėdinamoje patalpoje, pavyzdžiui, palėpėje. Kitu atveju, jei patalpa bus drėgna ir vėsi, vaistažolės gali supelyti.
Viena dažniausių klaidų, kurias pastebi pašnekovė, yra ta, kad žmonės dažnai prieš džiovindami vaistažoles jas sukarpo arba kitaip susmulkina. Vis dėlto tai daryti nereikėtų, nes iš augalo tuomet išgaruoja daug naudingų medžiagų. Smulkinti vaistažoles reikia tik jas sudžiovinus.
„Taip pat svarbu atsiminti, kad vaistažolės, ypač labai kvepiančios, kaip čiobreliai, mėtos, yra tinkamos naudoti daugiausiai metus. Kitos vaistažolės gali būti išlaikomos ir dvejus, tačiau atminkite, kad sudžiovinti augalai irgi sensta ir po ilgo laiko nebėra tinkami vartoti“, – atkreipia dėmesį Giedrė Bružienė.
