Apie tai, kaip natūraliomis priemonėmis užkirsti kelią peršalimui portalui tv3.lt pasakoja vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.
„Pirmiausia reikėtų suprasti, kad peršalimas padeda žmogui nepersidirbti. Kai ateina ruduo, žiema, reikia kažkaip žmogui pristabdyti. Tuomet duodama jam žinutė – peršalimas ar gripas, nes vasaros metu to nebūna, nes mes atostogaujame arba pasistipriname organizmą iš gamtos“, – teigia jis.
Peršalimo ir kitų ligų profilaktika prasideda nuo tinkamo poilsio ir paprasčiausios higienos. Žolininkas pataria rytais į burną įsidėti šaukštą aliejaus, šiek tiek palaikyti jį burnoje ir išspjauti. Po to nuvalyti liežuvį su liežuvio valymo prietaisu bei išsivalyti dantis. Ši higienos procedūra apsaugos nuo burnoje susikaupusių bakterijų ar virusų bei išvalys toksinus ir virškinimo medžiagų likučius.
Imuniteto stiprinimas
Imuniteto stiprinimui pasitarnaus ir augalai vadinami adaptogenai. Tai gali būti siauralapis gaurometis, serbentų lapai, rausvosios rodiolės šaknis, dar vadinama aukso šaknis, rapontikas. Taip pat putino uogos, šermukšnio uogos, šeivamedžio uogos.
Šeivamedis yra labai naudingas augalas, nes ne tik imunitetą stipriną, bet pasižymi ir priešgripinėmis savybėmis. Labai naudingi yra ir šeivamedžio žiedai arba sunokusios juodos uogos.
Jeigu nespėjote vaistažolių prisirinkti vasaros metu, nusiminti neverta. Žolininkas teigia, kad imuniteto stiprinimui puikiai tinka ir mūsų spygliuočiai: pušis, eglė ir kadagys. Nuėjus į mišką prisirinkite šių augalų spyglių. Galima juos rinkti atskirai, bet galima ir maišyti juos tarpusavyje.
Parsinešę namo saują spyglių užpilkite karštu, maždaug 85-90 laipsnių temperatūros, vandeniu. Dvi-tris valandas palaikykite termose, o vėliau išgerkite su medumi. Gausis skani, citrinų skonio arbata, kuri pastiprins imunitetą ir apsaugos nuo peršalimo.
Žolininkas priduria, kad imunitetas nesusikurs vien tik išgėrus vaistažolių arbatos. Geram imuniteto atsparumui svarbu laikytis tinkamos mitybos, daryti mankštas, nepamiršti ilsėtis.
Ką daryti susirgus?
„Jeigu atsitiko taip, kad jau susirgote, gali padėti raudonėlis, čiobrelis, mėta, tas pats šeivamedis, kadagių, eglių ar pušų spygliai. Jie palengvina atsikosėjimą, sumažina temperatūrą ir palengvina kitus peršalimo simptomus“, – pasakoja M. Lasinskas.
Susirgus gripu padeda šeivamedžio ir liepų žiedų mišinio arbata. Šiuos augalus maišome lygiomis dalimis. Galima išgerti litrą arba du šio mišinio per dieną.
Žolininkas nurodo, kad kartu su žolelėmis derėtų vartoti ir medų, nes jis gydomųjų savybių įsisavinimą padidina nuo 20 iki 70 proc., todėl rudens ir žiemos metu nederėtų užmiršti ir jo.
Dar vienas būdas, kaip vartoti natūralias žolelių arbatas – praskiesti jas su natūraliomis obuolių, slyvų ar kitokiomis sultimis. Toks būdas itin patinka vaikams, nes sultys suteikia malonesnį skonį.
