88-erių žurnalistas sako, kad atsakingai laikosi karantino, laiką leidžia namuose ir jaučiasi neblogai. Čekuolis atskleidžia, kad stiprų imunitetą turi jau nuo senų laikų, tačiau ir šiandien laikosi kelių įpročių, kurie padeda jį stiprinti:
„Imunitetą būsiu gavęs nuo bočių. Tris kartus skendau laivuose, kartą buvau lėktuve, kuris tūpė naktį snieguotoje tundroje, dukart susilaužiau po šonkaulį šokdamas iš laivo į krantinę.
Nuo 15 metų be pertraukos kas rytą darau mankštą – raumenų tempimus. Po to prausiuosi po šaltu vandeniu iki pusiaujo. Jei tokios galimybės nėra, visą dieną vaikštau liūdnas. Tada atsiranda kosulys, nosis varva“.
Karantiną išnaudoja knygos rašymui
Nors dabartinė situacija ir sustabdė daugelio žmonių gyvenimus, A. Čekuolis sako, kad karantinas turi ir teigiamą dalykų.
„Karantinas padeda vykdyti planus, nes, kai žvelgiu į priekį, laiko matau nedaug. Rašau knygą. Negrožinę ir ne publicistikos, o tokią, apie kokią seniai svajojau. Tai įžvalgų knyga. Nieko neišgalvota, iš viso geografinio ir žmonių pasaulio ir viskas trumpai.
Jeigu suspėsiu, knyga išeis Kalėdoms arba Naujiems Metams. Vadinsis – „Šiaurės pašvaistė naujagimiui“. Kartoju – jokios fikcijos, nes gyvenimas daug įdomesnis nei patys gudriausi išgalvojimai.
Bandau parodyti dabartį. Prisiekiu, kad žiūriu į ją be baimės. Man du kartus darė pilną narkozę operacijai ir pabudus buvo truputį liūdną. Ten buvo visiškai gerai“, – dalijasi žurnalistas.
Laikas netekties skausmo nesumažino
Čekuolis pasakoja, kad per šventes jam smagu matyti kitų geras emocijas, o jis pats Velykas švęs paprastai namuose su kartu gyvenančiu sūnumi ir marčia:
„Malonu matyti džiugių žmonių veidus. Pasiimu sau dalį jų džiaugsmų.
Per Velykas suvalgysiu porą dažytų kiaušinių ir daug prikalbėsiu telefonu. Esu disciplinuotas karantietis“.
Šios Velykos bus pirmosios, kurias A. Čekuolis sutiks be mylimos sielos draugės. Rašytojas jautriai pasakoja apie žmonos netektį ir sako, kad niekaip neįpranta gyventi be jos.
„Su manim kartu gyvena sūnus su marčia, bet tai ne tas pats. Atrodo, tarsi Ji būtų visą laiką čia. Buvome visiškai subrendę, kai vedėme. Abiems tai buvo antras kartas, karštoms liepsnoms vietos nebuvo, bet buvo stabili draugystė.
Dabar, kai ateina įdomi ar paradoksali mintis, stojuosi, kad eičiau jai pasakyti. Bet čia pat vėl atsisėdu ir įjungiu televizorių“, – atvirai kalba A. Čekuolis.