„Dažniausiai jie yra nepagrįsti, sukelti nežinojimo ir neišprusimo“, – tvirtina Šiaulių virusologinės laboratorijos medicinos biologė Vida Safonovienė ir gydytojas infektologas Aidas Kaušas.
ŽIV mįslės įminimas
Prieš 56-erius metus į Mančesterio ligoninę kreipėsi 25-erių metų vyriškis, besiskundžiantis mįslingais rausvos spalvos odos pažeidimais, nesiliaujančiais jau dvejus metus. Jį vargino dusulys, stiprus nuovargis, greitas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, smarkus karščiavimas. Gydytojai įtarė, kad tai tuberkuliozė. Net ir tuomet, kai laboratorija pateikė neigiamus atsakymus, sunerimę gydytojai ir toliau tęsė prieštuberkuliozinį gydymą. Pacientui mirus, skrodimo metu patologai rado dviejų neįprastų infekcijų pažeidimus – citomegalo viruso ir pneumocistinį plaučių uždegimą. Nors šis atvejis gydytojams užminė mįslę, jau tada buvo įtarta, kad kyla nauja viruso banga – kaip tik tuo metu, kai bakterinės infekcijos jau buvo įveiktos antibiotikais.
Nežinoma liga vis labiau plito po pasaulį, o 1981 m. birželio 5 d. JAV oficialiai paskelbė epidemiją. Kadangi dauguma pacientų buvo homoseksualūs vyrai, buvo pasiūlyta šią ligą pavadinti gėjams būdingu imuniniu deficitu, tačiau mokslininkai greitai suprato, kad daugiau nei pusė šį sindromą turinčių žmonių nebuvo homoseksualūs, todėl 1982 m. rugpjūčio mėnesį liga pavadinta AIDS – angliškai reiškė įgytą imuninio nepakankamumo sindromą. „ŽIV buvo laikoma ir Dievo bausme homoseksualams, ir JAV biologiniu ginklu, kurio tikslas užvaldyti pasaulį, ar rasistų sukurtu netobulu metodu nušluoti nuo Žemės paviršiaus juodąją rasę. Dabar jau žinoma, kad žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra mutavęs Afrikos beždžionių virusas. Kad tai suvoktų, žmonijai prireikė pusės amžiaus, kol atsirado tobulesnių diagnostikos ir tyrimo metodų. Per tą laiką buvo atmesta galybė visuomenės, žiniasklaidos ir net mokslininkų sukurtų mitų bei hipotezių“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas, infektologas Aidas Kaušas.
Dabar kai kuriose Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos šalyse infekcijos paplitimas tarp narkomanų viršija 40 proc., Estijoje – daugiau nei 72 proc., tačiau yra šalių, kuriose šia infekcija užsikrėtusiųjų yra labai mažai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – 2,3 proc., o Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje tik 1,5 proc. narkotikus vartojančių žmonių yra užsikrėtę ŽIV. Šiaulių virusologinės laboratorijos medicinos biologė Vida Safonovienė sako, jog turime džiaugtis, kad esame mažo ŽIV paplitimo šalis – šalyje užregistruota apie 1750 ŽIV infekuotų asmenų, tačiau tai dar nereiškia, jog galime į šią ligą kreipti mažiau dėmesio nei kitos šalys.
ŽIV infekcija graso sunkia AIDS liga
ŽIV ir AIDS dažnai tapatinami. Vadinamasis žmogaus imunodeficito virusas ŽIV, kuris yra mažesnis už bakteriją ir gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse, patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. AIDS – vėlyvoji, galima sakyti, paskutinė ŽIV stadija, kuri diagnozuojama tuomet, kai ŽIV iš rikiuotės išveda imuninę sistemą. Tuomet žmogus suserga sunkiomis ligomis – plaučių uždegimu, meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ar tuberkulioze ir kt., nes jo imuninė sistema būna visiškai pažeista. „ŽIV išties grėsminga ir sunki liga, kurios žmonės bijo labiau nei kitų. ŽIV tyrimams ir gydymui skiriamos begalinės lėšos, kuriami AIDS centrai, nors yra kur kas dažnesnių ir grėsmingesnių ligų, pavyzdžiui, hepatitas B ar C, onkologinės ligos ir kt., kuriomis galime susirgti kiekvienas, netgi saugiai santykiaudami ar leisdamiesi narkotikų, todėl kur kas prasmingiau būtų stengtis sveikai maitintis ir sportuoti, o ne sėdėti ir laukti vakcinos nuo ŽIV bei tikėtis, kad būtent ji pailgins mūsų gyvenimą“, – tvirtina infektologas A. Kaušas, kuriam pritaria ir medicinos biologė. „Kol kas dar nėra skiepų nuo ŽIV, tad laiku nediagnozavus ir negydant ligos ji baigiasi mirtimi, todėl kiekvienas turime atkreipti dėmesį į šią ligą, – primena medikė. – Nuo ŽIV nėra apsaugotas niekas, jei jis lytiškai santykiauja, ypač tie, kurie bent kartą gyvenime yra turėję vienos nakties nuotykį.“
Atsakomybė – kiekvieno mūsų rankose
ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai. Antikūnai randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo vieno iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais. Latentiniu periodu ligos pastebėti patiems neįmanoma, todėl jei esate rizikos grupėje – vartojate narkotikus ar mėgaujatės nesaugiais lytiniais santykiais – reikėtų atlikti kraujo tyrimus. „Medikams didžiausią nerimą kelia intraveniniai narkomanai, platinantys ŽIV. Dauguma jų nė nesigydo, o tie, kurie gydosi, neįstengia laikytis režimo – užmiršta laiku išgerti gydytojo paskirtus vaistus“, – dalijasi pastebėjimais medicinos biologė.
ŽIV plinta per organizmo skysčius, taigi, ir per spermą bei makšties išskyras. Užsikrėsti galima analinio ir oralinio sekso metu. Lytinių santykių su infekuotu žmogumi metu tikimybė užsikrėsti ŽIV yra 0,1-0,5 proc. Ji dar labiau sumažėja naudojantis prezervatyvu. Beje, nesaugių lytinių santykių metu moteriai užsikrėsti yra didesnė tikimybė nei vyrui, o dar didesnė – analinio sekso metu. Mažiausiai pavojingas – oralinis seksas. „Žmonės turėtų vengti atsitiktinių lytinių santykių, – perspėja gydytoja. – Nenorintiems jų atsisakyti vertėtų pagalvoti apie apsaugos priemones lytinių santykių metu.“
Žmogaus imunodeficito virusas gali būti perduodamas perpylus užkrėsto kraujo, kontaktuojant su krauju ir jo produktais, naudojant užkrėstus švirkštus, adatas, kitus instrumentus, darant tatuiruotes. Gydytoja V. Safonovienė sako pastebėjusi, kad žmonės vengia tikrintis, bijodami sužinoti baisią tiesą. Tai, anot gydytojos, visiškai suprantama, nes sunku susitaikyti su tuo, ko nebegali pakeisti. Dauguma išdrįsusiųjų ateiti atlikti kraujo tyrimą pirmą kartą, nebegrįžta sužinoti lemtingo atsakymo. „Žmogus dingsta, nes jo širdelėje kirba negera nuojauta, – tikina medikė. – Mes žinome, kad ateis laikas ir jis vėl pas mus pasirodys, tačiau pražiopsojus momentą, kai gydymas yra būtinas, liga sparčiai progresuoja. Taigi nusprendęs delsti žmogus kenkia tik pats sau. Naudojant vaistus, galima sustabdyti ligos progresavimą. Nesigydant AIDS išsivysto maždaug po devynerių metų.“
Virusas naujagimiui gali būti perduodamas per placentą, tačiau dažniausiai taip nenutinka. Kita vertus, naujagimis gali užsikrėsti gimdamas natūraliais takais. Jei sergančiai motinai taikomas adekvatus antivirusinis gydymas, labai didelė tikimybė išnešioti sveiką naujagimį, tačiau turi būti taikomas cezario pjūvis. Maitinti krūtimi sergančiai motinai negalima, nes virusas gali būti perduodamas per pieną. Vis dėlto tai ginčytina tiesa – užsikrėtimo per motinos pieną tikimybė nėra didelė, o besivystančiose šalyse jis yra vienintelė išeitis, neretai gelbstinti naujagimį nuo bado.
ŽIV negali būti perduodamas per maistą ar gėrimus, negali būti perduotas per prakaitą, bučinius, ašaras, kosėjant, čiaudėjat ar kasdienius kontaktus – spaudžiant ranką sveikinantis ar apsikabinant. Nors informacijos apie ŽIV užsikrėtimo būdus tikrai netrūksta, žinia apie šią ligą daugeliui kelia baimę. Dauguma įsitikinę, kad tai negarbinga liga, dėl kurios kaltas tik pats ligonis ir jo gyvenimo būdas, todėl išgirdus, jog vyras yra infekuotas ŽIV, iškart kyla įtarimas, kad jis miega su vyrais arba vartoja narkotikų. „Pasakytum kam nors, kad sergi vėžiu, visi tave suprastų ir užjaustų, bet pabandyk pasakyti, kad esi infekuotas ŽIV, tuoj pat būsi pasmerktas. Visuomenė dar nėra subrendusi priimti ŽIV sergantį žmogų“, – dalijasi pastebėjimais gydytoja ir prisipažįsta, kad mieste sutikusi ŽIV infekuotą žmogų niekada nepuola su juo sveikintis. Sutiktojo žmogaus elgsena pasako, kad jis nenori būti pažintas. Toks jo elgesys, anot medikės, yra sąmoningai pasirinktas savisaugos būdas. Žmonės vengia turėti problemų, todėl stengiasi apsaugoti save visais įmanomais būdais. Vos tik pravėrus virusologinės laboratorijos duris situacija pasikeičia – ŽIV viruso nešiotojai tampa malonūs ir kalbūs.
Gali gyventi visavertį gyvenimą
Gydytojas A. Kaušas sako, jog ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai jaučiasi ligotas. Paprastai tokie žmonės būna sveiki vidutiniškai 10 metų. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras negalavimas, silpnumas, karščiavimas, padidėję limfmazgiai, gerklės, raumenų, sąnarių skausmas, odos bėrimai. ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema silpsta iš lėto ir organizmas tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali be vargo apsiginti. Paskutinė ŽIV infekcijos stadija AIDS pasireiškia ištisu ligų kompleksu. Tuomet be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas, trunkantis ilgiau nei mėnesį. Be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip 7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės. Be priežasties viduriuojama ilgiau kaip mėnesį. Naktinis prakaitavimas trunka ilgiau kaip mėnesį. Pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomai: raumenų silpnumas, jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas. Būdingos virusų, grybelių, pirmuonių ir kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms paprastai nepasireiškia.
AIDS stadijoje gali vystytis kai kurie augliai, atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių ligų: pūlinukų, karpų, opų, spuogų ir kt. „ŽIV sergantys žmonės, gaudami šiuolaikinį gydymą, gyvena normalų gyvenimą po diagnozės nustatymo, vienintelė sąlyga ta, kad diagnozė nustatyta ir gydymas pradėtas dar neprasidėjus AIDS. Sergantysis turėtų elgtis garbingai ir įspėti savo seksualinius partnerius apie savo ligą, taikyti saugesnius suartėjimo būdus ar bent jau naudoti patikimas apsisaugojimo priemones lytinių santykių metu“, – sako infektologas A. Kaušas.
Yra žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, turintys įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui ir perdavimo tikimybei. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 paplitęs Vakarų Afrikoje ir plinta ne taip lengvai kaip ŽIV-1 bei lėčiau progresuoja į AIDS. Beje, žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais.
Brangiai kainuojantis gydymas domina ne visus
Medicina su virusinėmis ligomis tradiciškai kovoja vakcinomis, todėl, siekiant pažaboti AIDS, vyksta intensyvūs bandymai sukurti veiksmingą vakciną.
ŽIV infekcijai gydyti naudojami vaistai yra efektyvesni nei vaistai, skirti kitoms virusinėms infekcijoms gydyti, tačiau to nepakanka, todėl kaskart kuriami nauji, kurie pristabdo infekcijos eigą, nors organizmo visiškai nuo ŽIV neišvalo. Yra atliekami tyrimai su gyvūnais, siekiant sukurti vaistus, kuriuos tereikėtų naudoti kartą per du mėnesius. „Tai būtų didelis laimėjimas, kurio dėka žmogus nesijaustų priklausomas nuo vaistų, – sako gydytoja. – Kol kas antiretrovirusiniai vaistai geriami po 3-4 tabletes 2-3 kartus per dieną.“
Vieno ŽIV užsikrėtusio paciento gydymas antiretrovirusiniais valstybės kompensuojamais vaistais per metus kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Šiuolaikinė Šiaulių virusologinės laboratorijos įranga, kuria atliekamas AIDS testas, niekuo nesiskiria nuo Vilniuje esančios įrangos, tačiau teigiamas testas patvirtinamas tik Lietuvos AIDS centre, kadangi tam reikalingi patvirtinimo reagentai, kurie yra itin brangūs, tad juos turėti kiekvienoje virusologinėje laboratorijoje būtų pernelyg didelė prabanga.
Pasitikrinti galima anonimiškai, tačiau norint gydytis reikalingi tikslūs asmens duomenys. „Norintys gydytis turi visas tam reikiamas sąlygas, kurių dėka gali gyventi visavertį gyvenimą. Deja, ne visi šia galimybe pasinaudoja“, – apgailestauja gydytoja.
Infektologas A. Kaušas sako, kad AIDS profilaktikoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas dorovei, šeimos stiprinimui, lytiniam švietimui, narkomanijos profilaktikai ir informacijos prieinamumui.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
