Pagalbą užsikrėtusiems ŽIV ir jų artimiesiems teikiančios asociacijos „Demetra“ psichologė, tevupsichologas.lt svetainės įkūrėja Eglė Dapkevičė tv3.lt papasakojo, kad, nors dažniausiai pagalbos į ją kreipdavosi asmenys iš rizikos grupių, tačiau ateidavo ir tvarkingi, išsilavinę, įprastus gyvenimus gyvenantys žmonės:
„Į mane psichologinės pagalbos dažniausiai kreipdavosi žmonės, kurie dažnai keičia seksualinius partnerius. Jei anskčiau ŽIV plisdavo labiau socialinę riziką patiriančių asmenų tarpe, tai šiuo metu vis dažniau užsikrečia statistinis vyras ir moteris. Nuo ŽIV neapsaugotas nė vienas: statistika rodo, kad žmonės vis dažniau užsikrečia ir heteroseksualių santykių metu“- tv3.lt pasakojo E. Dapkevičė.
Neigiant ligą, užkrečiami kiti
Specialistė nurodė, kad žmogus, sužinojęs, kad yra užsikrėtęs ŽIV, išgyvena krizę ir pereina kelias emocines stadijas, kurių pirmoji – šokas.
„Teigiamą atsakymą dėl ŽIV išgirdęs žmogus patiria šoką. Net jei jis ir ateina nujausdamas, kad yra užsikrėtęs, žmogus vis tiek gali patirti šoką. Dažnai šoką lydi didelis neigimas, nes nesinori patikėti, kad taip atsitiko – būna, kad žmonės tikrinasi net keletą kartų, meluoja medikui, kad tikrinasi ne pirmą kartą, norėdami įsitikinti, kad tai netiesa. Kartais tas neigimas būna labai didelis ir neįvertinama, kad šitaip neigiant, galima padaryti žalą kitam. Esu sutikusi ne vieną porą, kurie nenaudoja prezervatyvų lytinių santykių metu, nors vienas iš partnerių ir būdavo užsikrėtęs ŽIV ir tai abiems būdavo žinoma“, – pasakojo psichologė.
Specialistė nurodo, kad tokie atvejai parodo, kad grėsmė užsikrėsti yra nepakankamai vertinama, o užsikrėtę ŽIV asmenys užsiiminėjantys nesaugiais lytiniais santykiais dažniausiai dėl to, kad nenori patikėti, jog jie yra viruso nešiotojai bei iš didelės baimės būti atstumtas prisipažinus tiesą.
„Čia veikia neigimas: žmogus mano, kad viskas su juo gerai ir kad jis negali būti ŽIV nešiotoju, ypač, turint omeny, kad nešiojant ŽIV asmuo daug metų galima nejausti jokių simptomų. Aišku, yra ir kitų psichologinių priežasčių, kodėl neužsikrėtęs partneris elgiasi rizikingai – pavyzdžiui, didelis noras priimti ir emociškai palaikyti sergantį partnerį, pamirštant savo saugumą“, – kalbėjo psichologė.
Rizika – bet kokie nesaugūs lytiniai santykiai
E. Dapkevičė taip pat pabrėžia, kad dauguma žmonių tiki, kad ŽIV yra kažkur toli nuo mūsų ir mes nesusimąstome, kad šis virusas gali užklupti ir mus.
„Jei nors vieną kartą turėjai rizikingų lytinių santykių, kurių metu nenaudojai prezervatyvu, yra galimybė, kad galėjai užsikrėsti. Mano praktikoje netgi buvo atvejų, kai žmonės užsikrėtė po lytinių santykių su pažįstamais asmenimis, nes tas asmuo dar nežinojo, kad serga ŽIV ir platina.
Nesu girdėjusi, kad žmogus platintų ŽIV tyčia – nesaugus, rizikingas elgesys greičiau kyla iš noro neprisipažinti apie savo diagnozę, iš labai didelės baimės būti atmestam ar socialiai atskirtam. Žinau atvejų, kai žmonės net savo artimiesiems neprisipažįsta turintys ŽIV“, – kalbėjo specialistė.
Taip pat psichologė paneigė vieną iš mitų, kad lytiniai santykiai santuokoje yra saugūs – viena E. Dapkevičės konsultuota moteris sužinojo, kad yra užsikrėtusi ŽIV, tik kai tapo nėščia. Kadangi ji spėjo, kad užsikrėtė nuo vyro, šis pasitikrinęs ir rado ŽIV.
„Jaunimas ypač nepagalvoja, kad juos gali užklupti kažkokia lytiškai plintanti liga ir įsitraukia į rizikingus seksualinius santykius. Lytinis švietimas, kalbėjimas apie apsisaugojimo priemonių būtinumą, siekiant išvengti lytiškai plintančių ligų, yra būtinas, ir apie tai reikia kalbėti jau šeimoje. Žinia, kad lytinių santykių metu reikia saugotis, turi sklisti“, -kalbėjo E. Dapkevičė.
Piktina aplinkinių nepalaikymas
Labiausiai specialistę, skyrusią daug laiko ŽIV nešiotojų konsultacijoms, piktina net ne informacijos apie savisaugą trūkumas, o neigiama aplinkinių reakcija užsikrėtusiųjų atžvilgiu.
„Nors gyvename XXI a., vis dar pasitaiko žmonių, kurie bijo paduoti ranką sergantiems ŽIV. Užsikrėtęs ŽIV žmogus jaučiasi pasmerktas, aplinkiniai jį pradeda kaltinti dėl netinkamo, vertybių neatitinkančio elgesio. Jei žmogus sirgtų kita nepagydoma liga, pavyzdžiui, vėžiu, jis gautų labai daug paramos iš aplinkinių, o sirgti ŽIV yra gėda.
Dėl tokio visuomenės požiūrio žmogus dažnai ir bijo prisipažinti: pats tai neigia, pats nesigydo ir gali užkrėsti kitą. Taip ŽIV nešiotojas ima labai daug galvoti apie gyvenimo prasmę, jiems net kyla minčių apie savižudybę. Dėl to ir norėčiau, kad mūsų visuomenės požiūris į sergančius ŽIV keistųsi“, – sakė E. Dapkevičė.
Daugėja paplitimas per seksą
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas nurodė, kad Lietuvoje kasmet užsikrečia apie 150 asmenų, o per paskutinius dvejus metus diagnozuojama šiek tiek daugiau lytinių keliu užsikrėtusių ŽIV atvejų nei per narkotikus.
„Imant visą laikotarpį, 61,5 proc. asmenų užsikrėtė ŽIV per narkotikus. Pernai per narkotikus užsikrėtė 28 proc., heteroseksualiu kelu – 38 proc., homoseksualiu – 18 proc. , o 16 proc. – paplitimo kelias nežinomas. Aiškiai matome, kad daugėja ŽIV plitimo atvejų lytiniu keliu.
Tai sako, kad dabar suserga ne tik didelės rizikos grupės, bet ir jų lytiniai partneriai – tai natūralus ŽIV plitimo būdas“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Specialistas nurodė, kad ŽIV paplitimas Lietuvoje yra panašus į likusių Europos šalių. S. Čaplinsko duomenimis, 2016 m. sausio pirmai dienai Lietuvoje buvo diagnozuota 2535 ŽIV atvejai.
S. Čaplinskas taip pat nurodė, kad lietuvių žinios apie ŽIV plitimą yra pakankamai geros ir per dešimtmetį net ryškiai paaugo:
„2014 m. atlikome reprezentatyvią gyventojų apklausą, kuri parodė, kad 82 proc. žmonių žino pagrindinius ŽIV plitimo kelius ir neturi klaidingų įsitikinimų. Lyginant per paskutinį dešimtmetį, šios žinios išaugo nuo 70 proc. iki 82 proc.“ – kalbėjo jis.
Užsikrečiama ir su prezervatyvu
Profesorius sakė, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV, jei žmogus turėjo lytinių santykių su šio viruso nešiotoju, yra labai neapibrėžta:
„Ta tikimybė yra nuo 0 iki 100 proc. Vidurkis gali būti maždaug 10 proc., bet tai priklausys nuo daugelio faktorių: pirma, kokioje stadijoje bus infekuotas žmogus, ar didelė ŽIV koncentracija bus jo organizmo skysčiuose, ar asmuo vartos antivirusinius vaistus, ar ne. Jei ŽIV nešiotojas vartos antivirusinius vaistus, viruso koncentracija jo organizme skysčiuose bus maža, užsikrėtimas per lytinius santykius net be prezervatyvo artėja prie nulio“, – nurodė S. Čaplinskas.
Visgi profesorius nurodė, kad tai nereiškia, jog lytinių santykių metu nereikia saugotis, nes ŽIV perdavimą lemia daugybę faktorių.
Be to, S. Čaplinskas nurodė, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV yra net ir tada, kai naudojamasi prezervatyvu:
„Jeigu naudoji prezervatyvą lytiniuose santykiuose su ŽIV infekuotu žmogumi, tai nereiškia, kad 100 proc. būsi saugus. Metai iš metų surenkami Lietuvos duomenys aiškiai rodo, kad tarp asmenų, kuriems diagnozuotas ŽIV, sifilis, gonorėja ar chlamidiozė, nėra tokių, kurie atsakytų, kad nuolat teisingai naudoja prezervatyvus.
Teisingas prezervatyvo naudojimas visą laiką nuo lytinio santykių pradžios iki pabaigos labai stipriai sumažina tikimybę užsikrėsti ŽIV infekcija. Jeigu šalia to bus dar ir kiti faktoriai, kurie mažina tikimybę užsikrėsti, turėsime tuos literatūroje aprašytus tūkstančius atvejų, kur ŽIV infekuotas asmuo, teisingai naudojęs prezervatyvą, neužkrėtė savo sveiko partnerio“, – kalbėjo profesorius.
Pradžioje – kaip gripas
S. Čaplinskas nurodo, kad ŽIV yra lėtinė liga, todėl jos simptomai iš pradžių nėra aiškūs.
„Kai viruso dauginimasis pasiekia tam tikrą kiekį –po savaitės, dviejų, trijų –gali būti pirma organizmo reakcija . Tuomet užsikrėtusiam ŽIV asmeniui pakyla temperatūra, jam pasireiškia į gripą panašūs negalavimo simptomai, bet daliai žmonių to išvis nebūna ir jie toliau metų metais, priklausomai nuo įvairių sąlygų ir faktorių nežino, kad turi virusą ir gali jį perduoti: gali praeiti 5-8 metai nuo užsikrėtimo, kol žmogus supras, kad serga.
Kada imuninė sistema nebesugeba viruso sunaikinti, tada nusilpsta imunitetas ir atsiranda įvairios ligos – bet kokia infekcinė liga, su kuria normalus organizmas susitvarkytų, tokio žmogaus nesusitvarko. Dėl to atsiranda tokios ligos kaip pneumonija, grybeliai ... Ši stadija jau yra AIDS stadija – tai gali tęstis nuo dvejų iki penkerių metų, kol žmogus miršta, jeigu jam nepaskiriamas gydymas.
Jeigu gydymas paskiriamas laiku, žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Laiku pradėjus gydyti, gyvenimo trukmė sutrumpėja tik vieneriais metais, dėl to daug kas pradeda net nebebijoti šitos ligos“, – kalbėjo profesorius.
„Demetra“ šį šeštadienį pradeda akciją „Saugaus gyvenimo karavanas 2016“, kuri truks iki rugpjūčio 4-os dienos, kuomet žmonės galės atlikti nemokamą ir anonimišką ŽIV tyrimą, gauti prezervatyvų bei sulaukti medikų ir kitų specialistų, dirbančių toje srityje, konsultaciją. Karavanas keliaus pro Klaipėdą, Palangą, Šiaulius ir Panevėžį.
