Žemaitijos ligoninės darbuotojai nebegali tylėti: „Supratome, kad patys esame problema“

Buvusios Švėkšnos psichiatrijos ligoninės, kuri dabar veikia KUL sudėtyje, Priklausomybės ligų skyriaus vedėjas Valdemaras Marčiulionis portalui tv3.lt teigė, kad jau kelis metus besitęsianti situacija darbuotojams kelia nerimą ir demoralizuoja.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Įvertino valdžios užmojus pritraukti kone 600 medikų: „Kur bebesi – visur yra duobė“

Gydytojai teikia per daug paslaugų? Paruošė pokyčius, dėl kurių ligoninės mato didelių grėsmių

Profesorius Stukas – apie didžiausias lietuvių mitybos klaidas: taip save labai nuskriaudžiame

„Vis užsimenama apie ligoninės nuostolius ir pasigirsta įvairūs svarstymai ją uždaryti. Iš pradžių aiškino, kad laikomės gerai, po to – kad esame skolingi, nukarpė gydytojų priedus.

Anksčiau buvome Jūrininkų ligoninės sudėtyje, nors jungimas iš pradžių buvo sunkus, bet vėliau apsipratome, jokių pretenzijų dėl finansinių reikalų nebuvo, niekas neaiškino, kad esame skolingi, neuždirbame“, – dėstė jis. 

Gydytojai dirba 4–5 žmonių krūviu?

Pašnekovo teigimu, situacija paaštrėjo per paskutinius 2–3 metus, kai ligoninė tapo KUL padaliniu. 

„Pirmo susitikimo metu su generaliniu direktoriumi Audriumi Šimaičiu 2023 m. rudenį, jau praėjus beveik metams po ligoninės įsteigimo, paklausėme apie tuo metu dar psichiatrijos departamento finansinę būklę, laukėme aiškumo. Buvo atsakyta abstrakčiai, kad „nesame blogiausioje padėtyje“. 

2024 vasarą jau paaiškėjo, jog psichiatrijos ligoninė yra „mirties taške“, buvo klausiama, kaip „ją išjudinti?“, buvo teigiama, „kad tuo metu kitos psichiatrijos ligoninės net išlaiko kitas sritis“. 

Mums tokia nuostata atrodo neteisinga tiek pacientų, kurie gydosi skurdžiomis sąlygomis ir viskas jiems „yra perteklinės paslaugos“, tiek gydytojų atžvilgiu, kurie dešimtmečiais dirba tempdami keturių ar penkių žmonių krūvį“, – aiškino V. Marčiulionis.  

Jis teigė, kad Švėkšnoje esančioje ligoninėje gydytojų trūko visada, tad tiek iki šiol, tiek dabar tenka dirbti daug didesniais krūviais. „Paskutiniu metu turiu 30 pacientų, kai pagal naujausius sveikatos apsaugos ministro normatyvus, kurie įsigalios rugsėjo 1 dieną, turėčiau turėti 10 vienam etatui, bet niekas nekreipia dėmesio, o priedai nuimti“, – dėstė skyriaus vedėjas. 

Teigiama, kad nauja įstaigos vadovybė šiomis problemomis nesidomėjo. „Supratome, kad mes net negalime turėti problemų, nes mes patys ir esame ta problema. 

Ir netgi patys turime ją išspręsti nežinodami jokių finansinių rodiklių, išskyrus vienintelį paaiškėjusį skaičių – „milijonas eurų nuostolio per metus“. Turime savo problemas spręsti ne tik neturėdami finansinio aiškumo, bet ir neturėdami tam jokių svertų“, – situaciją komentavo jis. 

Jaučiasi demoralizuoti ir diskriminuojami

V. Marčiulionio aiškinimu, pernai rudeniop KUL vadovybė esą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu uždaryti daugumą klinikos skyrių, paliekant mažai finansuojamas sritis – reabilitaciją priklausomybe sergantiems asmenims ir ilgalaikės slaugos paslaugą sergantiesiems demencija. 

„Apie šį kreipimąsi ir svarstymus buvo slepiama. KUL Psichiatrijos filialui pareiškus, kad jie nepajėgūs priimti skubios pagalbos srauto mus uždarius, buvo stabtelėta su kaltinančiais pareiškimais, kokie mes nuostolingi.

„Vis užsimenama apie ligoninės nuostolius ir pasigirsta įvairūs svarstymai ją uždaryti. Iš pradžių aiškino, kad laikomės gerai, po to – kad esame skolingi, nukarpė gydytojų priedus“, – sakė V. Marčiulionis.

Galimai išgirdus, kad būtent tos sritys, kurių norima atsikratyti, yra geriausiai apmokamos valstybės, vadovybė jau persigalvojo ir dėl ūmių būklių padalinių uždarymo. Iki šiol mums aiškinama, kad nieko panašaus apie uždarymą vadovybė nesvarsto, tačiau kartu pareiškia, kad „bet kuriuo atveju žmonės neliks be darbo“. Kaip tai suprasti?“ – svarstė jis.

Pasak pašnekovo, tokios nuotaikos, kai vieną savaitę kalbama apie galimą uždarymą, o kitą – jau tvirtinama, kad niekas to daryti nesiruošia, dirbti nepadeda: „Juolab vis yra kartojama, kad „esame nuostolingi“, toliau yra karpomos algos. Klausimas, kad esame vienintelė nuostolinga klinika, kodėl mums tai kartojama, kodėl tik mums grasinama uždarymu?“

Pacientų srautas – nuolatinis

Pašnekovas pabrėžė, kad Švėkšnoje esantis padalinys – svarbus centras Vakarų Lietuvoje, aptarnaujantis Žemaitiją, kaimiškas vietoves, o pacientų srautas yra nuolatinis.

„Klaipėdoje esantis skyrius daugiau aptarnauja miestą ir Neringą, o mes kaip stacionaras praktiškai visą Vakarų regioną – Plungę, Telšius, Šilalę, Šilutę, Akmenę, Mažeikius, Rietavą.

Paslaugų poreikis nemažėja, pacientų turime, patikėkite, nuolatos, o kadangi priklausomybės gydymas yra nenaudingas, kalbama, kad mūsų skyrių išvis reikėtų uždaryti. Priklausomybės gydymas yra labai kompleksinis, nors neprivalėtume, tokios tradicijos, kad daug metų taikome daugiau paslaugų, gydome priklausomybę kaip ligą.

„Vyksta tam tikri optimizuojantys struktūriniai pertvarkymai ir numatoma paslaugų plėtra. Šios priemonės leis gerinti finansinę situaciją ir paslaugų kokybę“, – teigė KUL direktorius medicinai.

Visąlaik būdavo įvairios vandens procedūros, reikalingos psichikos ligoniams, masažai, šviesos, muzikos, judesio terapijos, užimtumo centras su visokiais rankdarbiais – pastaruoju metu kalbama, kad tai visa tai nori nubraukti ir panaikinti. Taip išeina, kad psichikos ligonis vartos vaistus ir gulės lovoje – tai yra košmaras“,  – kalbėjo gydytojas psichiatras.

Nauja darbo organizavimo tvarka

Paprašius KUL pakomentuoti situaciją, ligoninės direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė teigė, kad įstaiga džiaugiasi nuo praėjusių metų rugsėjo įsigaliojusia naująja struktūra, kurioje buvęs psichiatrijos filialas Švėkšnoje tapo KUL Psichiatrijos klinikos dalimi.

Ji patikino, kad struktūros keisti neketinama, o darbuotojams tikrai nėra priekaištaujama dėl nuostolingo darbo. Kartu nurodoma, kad ligoninėje keičiama organizacinė kultūra – darbuotojai aktyviai yra įtraukiami į ligoninės veiklą, jos strategijos kūrimą, planavimą, skatinami inicijuoti teigiamus pokyčius.  

„Klaipėdos universiteto ligoninėje pradėti nuolatiniai finansinės situacijos analizavimo ir pristatymo bendruomenei procesai, kurie iki šiol nevykdavo. Kartą per mėnesį su kiekvienos klinikos vadovais analizuojame jų klinikos finansinę situaciją, pajamas ir išlaidas. 

Vėliau tai aptariama ir su klinikų darbuotojais. Kai kuriems jų tai yra visiškai nauja, nes iki šiol darbuotojai negirdėdavo detalios informacijos apie įstaigos ar klinikos finansinę situaciją. Tikėtina, kad tokia informacija gali kelti vienokias ar kitokias reakcijas. Mes esame atviri ir šis procesas nėra laikinas“, – aiškino J. Grubliauskienė.

Nuogąstavimai dėl uždarymo nepagrįsti

KUL direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas patikino, kad nuogąstavimai dėl buvusios Švėkšnos psichiatrijos ligoninės ar skyrių dalies uždarymo nėra pagrįsti. 

„Vyksta tam tikri optimizuojantys struktūriniai pertvarkymai ir numatoma paslaugų plėtra. Šios priemonės leis gerinti finansinę situaciją ir paslaugų kokybę“, – teigė KUL direktorius medicinai.

Jis patikino, kad psichikos ligomis sergantiems ligoniams KUL Psichiatrijos klinikoje yra teikiamos visos teisės aktais ir poreikiais numatytos paslaugos nuo aktyvaus gydymo iki psichosocialinės reabilitacijos. 

„Ligoninė deda pastangas gerinti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas siekiant aukščiausios šių paslaugų kokybės. Bus daroma viskas, kad paslaugos atitiktų visas šiuolaikines gydymo ir  psichosocialinės reabilitacijos  tendencijas“, – užtikrino A. Gulbinas.

Pasak KUL vadovų, gydytojai visose klinikose, taip pat ir Psichiatrijos, dirba tais krūviais, kurie yra numatyti jų darbo sutartyse ir už tai yra apmokama.