Kas yra žaliavalgystė?
Tik tai, kas natūralu. Tik tai, kas įprasta. Tai, kas išlaikė visus naudinguosius elementus. Prigimtimi žaliavalgystė – vegetarizmo atmaina, kai vartojami išskirtinai tik augalinės kilmės ir pieno produktai, nepaveikti nei ugnies, nei garų. Tiesa, kaip ir vegetarizmo, egzistuoja keletas žaliavalgystės atmainų. Radikaliausia šio mitybos principo forma – visiškas termiškai apdoroto ir gyvulinės kilmės maisto atsisakymas. Taigi iš valgiaraščio išbraukiamos ne tik keptos, virtos ar garuose troškintos daržovės, bet ir pienas, kiaušiniai ar net medus. Švelnesnės žaliavalgystės formos valgiaraštyje nelieka vietos tik termiškai apdorotam maistui, bet uždegta žalia šviesa pieno produktams, jūros gėrybėms, kiaušiniams (juos geria žalius), žuviai ir net mėsai (pamėgtas žaliavalgių delikatesas – karpačas, vytintos mėsos gabalėliai).
Svarbiausias žaliavalgystės principas – kad žmogus, valgantis tik žalią augalinės kilmės maistą, gauna daug augaluose sukauptos saulės energijos, o į jo organizmą patenkančios maistinės medžiagos pasisavinamos pačia natūraliausia forma – tokia, kokią davė gamta.
Ugnis žaliavalgių ideologijoje – destrukcinis pradas. Termiškai paveiktas maistas praranda didelę dalį
biologinės vertės, o šildytas aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje – praranda gerąsias savybes ir tampa nuodingas organizmui, todėl būtina jo atsisakyti. Šio metodo šalininkai laikosi nuomonės, kad net maisto produktų sąlytis su indų paviršiumi mažina maisto energinę vertę. Vienintelė išimtis – duona. Ji turi būti neskaldytų grūdų ir kepta be mielių. Geriamas tik nevirintas arba mineralinis vanduo.
Kodėl tampama žaliavalgiu?
Radikalių mitybos pokyčių dažniausiai griebiamasi norint sulieknėti arba įsitikinus, kad tai – sveikatos ir energijos šaltinis. Na, žinoma, ir iš smalsumo. Tapti žaliavalgiu – ne vienos dienos sprendimas. Tai ilgas kelias, kurį norint įveikti reikia ir ištvermės, ir moralinių jėgų. Todėl patariama prie tokios mitybos pratintis palengva. Iš pradžių atsisakyti pusfabrikačių, tada – saldumynų ir miltinių patiekalų, valgyti daugiau
salotų, pjaustytų natūralių daržovių ir vaisių.
Žaliavalgystė – puiki profilaktinė organizmo valymo priemonė, sauganti nuo virškinamojo trakto ligų, vidurių užkietėjimo ir hemorojaus. Toks valgiaraštis parankus žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, ateroskleroze, odos ligomis ir reumatu. Termiškai neapdorotas maistas greičiau užpildo skrandį, pajuntamas sotumo jausmas – o tai padeda mesti svorį. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie vartoja daug šviežių vaisių ir
daržovių, rečiau serga onkologinėmis ir širdies ligomis. Toks valgymo principas padeda išsivaduoti nuo daugybės chroniškų ligų, sulieknėti, žmogus atrodo jauniau. Žaliavalgystės principų laikosi daugybė Holivudo žvaigždžių: Uma Turman, Natalie Portman, Kirsten Dunst, Donna Caran, Demi Moore ir kt.
Gydytojai sako „ne“
Kad ir kiek daug pliusų turėtų šviežių vaisių ir daržovių kupinas valgiaraštis, kai kuriems žmonėms jis kategoriškai nerekomenduojamas. Pavyzdžiui, turintiems alergijų. Tokių žmonių organizmai pernelyg jautriai reaguoja į kai kurias termiškai nepaveiktas baltymines medžiagas. Nuolat praktikuoti žaliavalgystės nepatariama ir jaunesniems nei 30 metų žmonėms. Sveikiems žmonėms gydytojai žaliavalgystę rekomenduoja praktikuoti ne nuolat, o tik laikinai – keletą dienų ar savaičių.
Žaliavalgystės mitai ir faktai
Mitas. Žaliuose produktuose yra visų organizmui reikalingų maistingųjų medžiagų, baltymų ir vitaminų.
Faktas. Apribojus valgiaraštį vien žaliais produktais, atsisakoma daugybės kitų medžiagų, tarp kurių yra ir kenksmingų, ir naudingų. Iš daržovių ir vaisių taip pat galima gauti baltymų, tačiau paprastai jų nėra tiek, kiek reikia organizmui. Tas pats pasakytina ir apie vitaminą B12, kalcį, geležį.
Mitas. Aukšta temperatūra suardo maiste esančius sveikuosius baltymus.
Faktas. Nors temperatūra suardo kai kuriuos vitaminus, ji taip pat gali palengvinti baltymų pasisavinimą. Pavyzdžiui, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad likopeno (fitocheminis elementas, slypintis raudonos spalvos maiste, pavyzdžiui, pomidoruose), kuris saugo nuo kai kurių formų vėžio, daugiau randama termiškai apdorotų produktų sudėtyje.
Mitas. Tapus žaliavalgiu pajuntamas jėgų ir energijos antplūdis.
Faktas. Iš tiesų žaliavalgiai, ypač pradedantieji, taip pat jaučiasi ne per geriausiai. Atsisakius įprasto maisto, smarkiai sumažinus per dieną suvartojamų kalorijų kiekį ir nuolat patiriant gundymus kvapais ar vaizdais iš šalies, kyla ne tik stiprių alkio priepuolių, bet pajuntama ir psichologinė įtampa, todėl gali imti skaudėti galvą, pykinti. Tai vadinama organizmo valymosi krize. Jei dar šiek tiek pakentėtumėte, ši krizė praeitų. Tada organizmas pereina į naują valymosi ir sveikimo etapą. Tik tada pajuntamas jėgų antplūdis ir lengvumas.
Mitas. Žaliavalgystė – dieta.
Faktas. Ne visai. Nors dažnai žaliavalgystės griebiamasi laikinai, metant svorį. Tačiau savo esme šis mitybos būdas – filosofija, siejama su ekologijos ir humaniškumo principais
