Prekybos centre vienoje parduotuvių kartą išgirdau pardavėją rekomenduojančią būsimai mamai nepirkti raudonos spalvos darbužėlių sūnui. Susimąsčiau. Visi žino – „mamų forumai“ visagaliai. Ką apie tai mano pačios mamos? Ieškau ir nustembu. Viena forumo dalyvių klausa: „ Ar nesužalosiu vaiko psichikos, jei nupirksiu jam lėlę? Jis taip jos nori...“ O toliau seka karšta diskusija apie lėlių žalą mažiems berniukams. Šiandien tokios diskusijos atrodo kiek juokingos. Ir dažniausiai būna sumišusios su homoseksualizmo baimės prieskoniu.
Vyrų ir moterų skirtumai
Tyrimai rodo, kad mergaičių ir berniukų smegenys skiriasi. Tik tai nereiškia, kad berniukai turi žaisti su veiksmo figūrėlėmis, o mergaitės barbėmis.
„Konektomų“, kurie jungia skirtingas smegenų dalis, tyrimą atliko Pensilvanijos universiteto Perelmanų medicinos mokykla. Ištyrus tūkstantį aštuonerių – dvidešimt dvejų metų jaunuolių paaiškėjo, kad augiau neuronų jungčių tarp pusrutulio priekio ir galinės dalies yra vyrų smegenyse. Tai rodyto, kad tokios smegenys gali lengviau sujungti suvokimą ir koordinuotus veiksmus.
Tuo tarpu moterų smegenyse daugiau jungčių buvo tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulių, o tai rodytų geresnį ryšį tarp analitinės funkcijos ir intuicijos. Dėl to moterys gali atlikti kelias užduotis vienu metu.
Mąstymo spragos
Tačiau reikia pastebėti, kad mūsų smegenų jungtys kinta. Ypač pirmuosius dešimt gyvenimo metų. Viskas priklauso nuo to, ką darome. Neurologė Lise Eliot atliko tyrimą, kuris parodė, kad atotrūkis tarp berniukų ir mergaičių tėra viena minutė. Tai yra, mergaitės tik minute greičiau įsisavina kalbos žinias, o berniukai greičiau orientuojasi erdvėje. Vaikams augant šis atotrūkis didėja. Ir prie to prisideda tėvai.
Jei jūsų sūnus visą dieną konstruos iš kaladėlių, jo smegenų dalis, atsakinga už erdvinį suvokimą, nuolat bus lavinama. Ko nepasakysi apie mergaites, priverstas žaisti su poniais ar lėlėmis. Tai, kas prasideda lyčių skirtumu, baigiasi didžiulėmis mąstymo spragomis. „Žaislų dieta“, aiškinant apie mergaitiškus ir berniukiškus žaislus, neišeis į naudą.
Taigi, jei norite vaiką lavinti tinkamai, žaislus reikia rinktis ne pagal lytį, o pagal amžių. Vaikams iki trejų metų pasiūlykite lėles. Šiuo amžiaus laiku vaikui patinka stebėti veidus. Vaikai nuo ketverių iki septynerių metų drąsiai žaidžia su savo vaizduote. Tad būtų puiku, jei leistumėte vaiku persirenginėti, įsikūnyti į pasirinktą personažą. Taip pat tinkamas laikas konstruoti. Vaikams nuo aštuonerių iki vienuolikos metų specialistai pataria leisti rinkti faktus. Domėtis tuo, kuo vaikas nori. Taip pat būtina skatinti jo smalsumą. Komentuoja specialistė Psichologė Lina Gudaitė:
- Vaikams, kuriems formuojamas griežtas, kategoriškas, supratimas apie atitinkamą mergaičių ir berniukų elgesį vėliau gali kiti sunkumų. Gyvenime ir santykiuose reikalingas lankstumas, sugebėjimas prisiderinti, ieškoti kompromisų. Senas požiūris, kad vyras turi būti griežtas, dirbantis, o moteris – be nuomonės, nusileidžianti. Griežtos nuostatos apskritai trukdo gyvenime. Kita vertus berniukų ir mergaičių nereikėtų auklėti visiškai neatkreipiant dėmesio į lyčių skirtumus. Vaikas nuo mažens turi aiškiai suvokti savo tapatumą. Tam tikra pusiausvyra būtina.
Mano mama kai tik mano trimetis sūnus pravirksta, jam aiškina, kad jis yra „didelis vyras“ ir negali verkti. Kai vaikas paklausia „Kodėl?“, atsako – „Nes esi vyras“. Jei sūnus griebiasi lėlės, ji jam kiša mašiną. Bandau paaiškinti, kad man tai nepatinka, bet, žinote, mamos... Ar sūnui gali pakenkti tokios senelės kalbos psichologiškai? Dalia, 36 m.
- Tėvai neturėtų pamiršti, kad pirmiausia jie augina žmogų. Nebūtinai berniukas turi žaisti su mašinytėmis, o mergaitė su lėlytėmis. Jei vaikas nori žaisti su tam tikrais žaislais – reikia jam leisti paeksperimentuoti.
Vaikų nuostatos ateina iš šeimos. Jie mato, jei šeimoje vyrauja nuostata, kad vyras teturi uždirbti pinigus, o moteriai lieka visa buitis ir vaikai. Tiesa, moterys kartais taip pat nėra linkusios įsileisti vyrų į buitį. Bet kokiu atveju, šeimos pavyzdys formuoja vaikų suvokimą apie lyčių vaidmenis. Reikėtų suvokti, kurios nuostatos yra per griežtos ir trukdančios gyventi. Berniukams reikia leisti verkti ir būti „mergaitiškiems“. Nereikia perlenkti lazdos. Kitu atveju jie negalės pažinti savo emocijų. Mergaitėms taip pat nereikia piršti stereotipo, kad jos negali supykti ir visada turi būti paklusnios.
Deimantė Zailskaitė
