Gajus savo istorija sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Pokalbio metu pašnekovas atskleidė, kas jį motyvavo nepasiduoti ir siekti užsibrėžto tikslo.
„Maniau, kad miriau“
2022 metus Gajus visuomet prisimins kaip tuos, kurie padalijo jo gyvenimą į du atskaitos taškus. Viename jis buvo aktyvus vyras, mėgstantis žaisti futbolą, o kitame – didžiausiomis pastangomis savo kojomis bandantis vaikščioti pacientas.
Lemtingų metų gegužės 28 dieną Gajus susilaužė kaklą. Vėliau gydytojai jam pranešė, kad tai buvo C3 ir C4 kaklo lankstelių lūžiai.
„Tuo metu aš žaidžiau futbolą, nesėkmingai griuvau ir susilaužiau kaklą. Visą laiką buvau sąmoningas, bet visiškai negalėjau pajudėti“, – prisiminė pašnekovas.
Jis pasakojo, kad tą akimirką jis gulėjo ant futbolo aikštės žolės ir galvojo, kad taip atrodo jo gyvenimo pabaiga. Vis tik tokios mintys truko neilgai.
„Iš tiesų, vienu momentu maniau, kad miriau. Visiškai negalėjau pajudėti, akyse nušvito, viskas atitolo ir apėmė geras jausmas. Visgi vieną akimirką mane tarsi sugrąžino į čia ir tada supratau, kad negaliu pajudėti.
Pasakiau savo komandos draugui, kad negaliu judėti, o jis man sakė stotis ir eiti. Tada pasakiau, kad iš tiesų negaliu pajudėti ir tada kilo panika“, – lemtingas akimirkas prisiminė Gajus.
Futbolo stadione tuo metu budėjo medicinos darbuotoja, kuri iškvietė Gajui greitąją pagalbą. Medikai skubiai nuvežė panevėžietį į Lazdynų ligoninę ir peršvietė jo kūną ieškodami lūžių.
Vis tik šis tyrimas nieko neparodė ir tik magnetinio rezonanso metu paaiškėjo, kur lūžo kaklas. Tą pačią naktį medikai Gajui atliko operaciją.
Negailestingos medikų prognozės
Gajui paskirta operacija praėjo sėkmingai ir be komplikacijų. Vis tik, nepaisant to, medikų prognozės jaunam vyrui buvo liūdnos.
Prisimindamas reikšmingą laikotarpį Gajus pasakojo, kad labai gerai prisimena vieną dialogą su jį operavusiu gydytoju Haroldu Džibladze. Jis taip pat norėjo atskirai jam padėkoti už sėkmingą operaciją.
„Jis [gydytojas] atėjo ir pasakė tai, ką ir turėjo pasakyti – su tokia trauma 99 procentai žmonių niekada nebevaikšto.
Prisimenu, kaip jis man sakė: „Vaikeli, tu turi suprasti, kad čia viskas labai rimta. Tu niekada gyvenime daugiau savo kojomis nevaikščiosi“.
Aš tada pasakiau jam: „Ačiū jums labai, bet už mane niekas mano likimo nenuspręs“. Pasakiau, kad po keturių mėnesių aš jau atsistosiu ant kojų.
Jis į mane pasižiūrėjo ir turbūt pagalvojo, kad aš dar nelabai gerai atsigavęs po narkozės, ir išėjo. Vėliau pas mane sugrįžo kitą dieną“, – pasakojo pašnekovas.
Tuo metu ryžtingai gydytojui atkirtęs Gajus, pažvelgęs iš dabartinės perspektyvos, tikino, kad galbūt tuo metu jis dar gerai nesuvokė situacijos rimtumo.
Jis pasakojo, kad dar nebuvo domėjęsis savo trauma, skaitęs literatūros ar diskutavęs apie tai su medikais, tad žinių trūkumas lėmė tokį pasiryžimą.
„Aš manau, man padėjo labai tai, kad aš gerai nebuvau susipažinęs su šitos traumos rimtumu ir man atrodė, kad čia viskas nėra taip rimta, kaip buvo iš tiesų. Kai supratau, kad tai yra rimta, savo nuomonės jau nebekeičiau“, – prisipažino jis.
Žemai galvą lenkė specialistams
Išoperuotas pašnekovas pasakojo, kad ligoninėje jis tuo metu praleido mėnesį laiko, o po jos net nespėjo sugrįžti namo, mat turėjo vykti į Palangos reabilitacijos ligoninę.
Ten Gajus tęsė savo gydymo kelionę ir džiaugėsi, kad iškart po laiko ligoninėje pateko į puikių specialistų rankas, kurie paklojo tvirtą pagrindą pirminei reabilitacijai.
„Kol kas gydymo kelionė dar nėra pasibaigusi, bet manau, kad po tokių traumų geriausia pirminei reabilitacijai yra patekti ten. Žmonės yra patyrę, jie puikiai išmano savo darbą.
Man labai pagelbėjo visas Palangos reabilitacijos ligoninės personalas, mano gydytoja Vilma Levinger, kineziterapeutė Aušra Paškytė ir vyr. kineziterapeutė Vaida Piekuvienė. Tie žmonės labai puikiai išmano savo darbą ir davė pradžią mano visai reabilitacijai“, – džiaugėsi Gajus.
Palangos reabilitacijos ligoninėje pašnekovas praleido nemažą laiko tarpą – pusmetį. Po jos jis grįžo atgal į savo namus Vilniuje.
Vis tik, grįžus namo, Gajus nesėdėjo rankų sudėjęs ir iškart tęsė darbą su sporto treneriu, su kuriuo dabar skaičiuoja jau daugiau nei metus laiko darbo.
„Aš dabar kiekvieną dieną sportuoju. Sportavau Palangoje, tada iškart grįžau į Vilnių ir taip kiekvieną dieną. Tuo pačiu ėjau ir į baseiną, taip pat į masažus.
Turiu bioenergetiką, pas jį dažnai važiuoju arba mes susiskambiname. Ten vyksta terapija, mes abudu bendraujame“, – paaiškino Gajus.
Gali gyventi vienas
Šiemet Gajus skaičiuos jau trečius metus nuo gyvenimą pakeitusio įvykio. Per visą terapinį laikotarpį jam pavyko pasiekti tai, kas pavyksta ne kiekvienam.
Šiuo metu pašnekovas džiaugiasi savo pasiekimais, tačiau yra užsibrėžęs pasiekti dar daugiau. Jo svajonė – galėti bėgti.
„Man pavyko pasiekti tai, kad galiu vaikščioti su ramentų pagalba, galiu išvykti į miestą susitikti su draugais, galiu vienas namuose gyventi. Aišku, man ateina padėti – išplauna namus, bet aš galiu gyventi vienas.
Aišku, norėtųsi būti dar savarankiškesniam, bet manau, kad tai padaryti pavyks. Taip pat bandau atstatyti savo raumenis, nes jie visi per mėnesį laiko ligoninėje sunyko.
Šiuo metu aš labiausiai noriu bėgti. Kartais net sapnuoju kaip bėgu, įsivaizduoju tai“, – svajonėmis dalijosi Gajus.
Taip pat pašnekovas pasakojo, kad, jo nuomone, daugelis dalykų gyvenime priklauso nuo paties asmens požiūrio. Jis stengiasi irtis į priekį ir kovoti už save.
Pokalbio metu jis atskleidė ir žmogų, kuris labiausiai įkvepia jį žengti į priekį ir stengtis dėl savęs ir savo ateities. Pasak pašnekovo, šis žmogus jam – pats svarbiausias.
„Žinote, aš kartais pagalvoju, kad turiu fizinių problemų, bet matau mieste žmones, kurie yra sveiki ir yra priklausomi nuo kažko, nemoka džiaugtis gyvenimu. Iš kitos pusės, negalima jų kaltinti, nes kol nepatiri tokios traumos, nemoki vertinti sveikatos. Taip yra, kiekvienam savos problemos atrodo didžiausios.
Man, asmeniškai, jėgų daugiausiai suteikia mano dukra, jai šiemet bus penki metai. Vien dėl jos save motyvuoju, kad galėčiau su ja nuveikti kažką, ką veikia sveiki žmonės.
Taip pat padeda mano šeima, mano tėvai. Draugai taip pat niekuomet nepalieka manęs vieno ir leidžia su manimi laiką. Su šiais žmonėmis aš kasdien vis stipresnis“, – šyptelėjo Gajus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
