• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos policija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino įspėjimu: „Neapsigaukite tai sukčiai“.

Lietuvos policija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino įspėjimu: „Neapsigaukite tai sukčiai“.

REKLAMA

Lietuvos policija pasidalino žinute, kurią sukčiai siuntinėja Lietuvos gyventojams:

„Sveiki! Mums reikia žmogaus, kuris peržiūrėtų restoranus. Mokame nuo 100 iki 500 eurų. Tai užtrunka tik vieną valandą per dieną ir galite dirbti iš bet kur, nereikia darbo patirties. Viskas, ką turime padaryti, tai įvertinti arba pamėgti restoraną „Grubhub“. Susisiekite su mumis Whatsapp. Informacija: +37066023240. (Nepilnamečiai iki 25 metų nepriimami).

Plinta dar vienas sukčiavimo būdas

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog plinta dar vienas sukčiavimo būdas. Lietuvos bankas stebi sukčių suaktyvėjimą vartojimo kreditų srityje, perspėja ir vartojimo kredito davėjus, ir gyventojus.

„Kreipėmės į vartojimo kredito davėjus, kad šie taikytų sustiprintas priemones ir padėtų užkirsti kelią sukčiavimui bei apsaugotų vartotojus. Savo ruožtu svarbu, kad ir patys gyventojai ypač saugotų tapatybę patvirtinančius duomenis, nesuvestų identifikacinių kodų neaiškiose nuorodose, gautose SMS žinutėmis ar el. laiškais, ir nesuteiktų sukčiams prieigos prie savo sąskaitų“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

REKLAMA
REKLAMA

Suaktyvėjo du sukčiavimo tipai Lietuvos bankas gavo gyventojų skundų dėl dviejų tipų sukčiavimo:

  • vienais atvejais finansiniai sukčiai įkalbėdavo gyventojus investuoti į „pelningas investicijas“, dažniausiai – kriptoturtą. Jie iš vartojimo kredito davėjų pasiskolindavo lėšų ir jas tiesiogiai pervesdavo finansiniams sukčiams arba kriptoturto keityklos operatoriams; 
  • kitas suaktyvėjęs sukčiavimo būdas susijęs su duomenų viliojimu (angl. phishing). Sukčiai gyventojui el. laišku arba trumpąja SMS žinute atsiųsdavo nuorodą ir įkalbėdavo ją paspausti, suvesti tapatybę identifikuojančius duomenis (pvz., banko sąskaitos ar kortelės numerį, interneto banko, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus). Taip pats to nežinodamas gyventojas iš tikrųjų patvirtindavo paraišką vartojimo kreditui gauti arba pasirašydavo vartojimo kredito sutartį.

Abiem atvejais vartotojai patiria finansinių nuostolių: arba patys tiesiogiai perveda pinigus sukčiams, arba sukčiai gyventojui nežinant sudaro vartojimo kredito sutartį, pasisavina paskolintas lėšas, o vartotojas apie tokią situaciją sužino tik sulaukęs kreditoriaus pranešimo apie pradelstą mokėjimą.

REKLAMA

 

Pasakė, kokie žmonės sukčių akiratyje

Nagrinėdamas vartotojų skundus Lietuvos bankas pastebėjo, kad sukčiai taikosi į vienišus Lietuvos gyventojus, jau sulaukusius senatvės pensijos amžiaus arba artėjančius prie jo, gaunančius nuolatines socialines išmokas (pvz., neįgalumo išmoką), neturinčius finansinių įsipareigojimų. Su jais sukčiai dažniausiai bendrauja rusų kalba arba lietuvių kalba su rusišku akcentu. 

Lietuvos bankas primena gyventojams jokiu būdu neatskleisti sukčiams prieigos prie elektroninės bankininkystės duomenų (mokėjimo kortelių slaptažodžių, prisijungimo kodų ir pan.), nespausti jokių įtartinų nuorodų, nesusigundyti „pelningomis investicijomis be jokios rizikos“ į sudėtingas finansines priemones (pvz., kriptoturtą, Forex). 

REKLAMA
REKLAMA

Gyventojai, kurie nerimauja, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, gali pasinaudoti paslauga „STOP vartojimo kreditams“ – galimybe įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą ir negauti vartojimo kreditų. Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai ir kiti), prieš sudarydamos vartojimo kredito sutartį, privalo patikrinti, ar asmuo nėra įrašytas į šį sąrašą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sutartis, sudaryta su į sąrašą įrašytu asmeniu, laikoma negaliojančia. Paprasčiausias būdas įsirašyti į šį sąrašą – elektroniniu būdu prisijungus per elektroninius valdžios vartus. Šiuo metu „STOP vartojimo kreditams“ sąraše yra 2 257 žmonės.

Informaciją apie sukčiavimo būdus, nepatikimų ar netikrų interneto svetainių požymius, patarimus, kaip apsisaugoti, skelbia ir Lietuvos bankas, ir finansų rinkos dalyviai. Kviečiame domėtis šia informacija, dalytis su draugais ir artimaisiais.

Apgaudinėja policijos vardu ir policija nieko padaryti negali. Tai laimė, kad valdžiai įsakius bent jau rankas laužyti, kelius blokuoti ir baudas rašyti pajėgūs.
Man irgi skambino ir prisistatė iš Google tai pasiunčiau kuo toliau
sukciai taikosi i vienisus, priespensijinio, pensijinio amziaus zmones ir t.t. Tai is kur sukciai gauna tuos duomenis, jei ne is valstybiniu istaigu ir paciu banku ? Galu gale valstybe turi pasidaryti tvarka savo darze. Ar kas nors girdejo, kad butu kuri nors valst.imone butu nubausta uz duomenu nutekinima ir kaip buvo atlyginta duomenu turetojui. Buna tik perspejimai - ,,bukite atsargus" irbanku atsakymas ,,nieko nemokesim !".
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų