Naujienų portalo tv3.lt kalbintas ponios Gražinos sūnus Vytautas V.Landsbergis teigė, kad šiandien didžiausia dovana šeimai – pagerėjusi mamos sveikata.
Šeima nustebina patiekalais
Garsus vyras neslėpė – mama ilgą laiką praleido ligoninėje, todėl tai, kad ji pagaliau yra namuose, kartu su šeima, yra didelė laimė.
Pasiteiravus, kaip šeimoje švenčiami gimtadieniai ir kokių tradicijų laikosi pas mamą sugūžantys vaikai, anūkai ir proanūkiai, Vytautas buvo atviras.
„Tradicijos gana paprastos – visos šeimos pagamina ką nors skanaus ir tada visi važiuojame pasveikinti mamos. Žinoma, per šventę tikrai ne pati mama gamina – pagal jubiliatės receptus puikiai gamina ir dukra, ir marti, ir anūkės.
Mano žmona Ramunė kepa kopūstinį pyragą, be kurio jau neįsivaizduojamos šventės. Receptą jai perdavė mano mama. Ji turi pačių įvairiausių receptų, kuriuos kadaise pati paveldėjo iš savo šeimos“, – pakiliai kalbėjo Vytautas V.Landsbergis.
Didžiausia dovana – sveikata
Šio vakaro planas – šeimos susitikimas su mama, o savaitgalį profesoriaus V.Landsbergio žmona planuoja pasimatyti su draugais ir bičiuliais.
„Šiandien mes esame labai laimingi, nes po ilgo laiko, praleisto ligoninėje, mūsų mama pagaliau namie. Sveikata pagerėjo ir mums tai – didžiausia dovana.“
Buvo ligoninėje
Gruodžio mėnesį tv3.lt rašė apie tai, kaip ponia Gražina paspruko iš ligoninės. Sūnus tada žurnalistams sakė, kad jo mama turi sutrikimų su širdimi, todėl turi būti prižiūrima medikų.
„Ji turi būti prižiūrima, slaugoma, tačiau ryžosi nueiti į knygos pristatymą.
Ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai, po renginio ji buvo nuvežta atgal į ligoninę“, – tada pakiliai kalbėjo Vytautas V.Landsbergis.
Remia sergančius vaikus
G. Ručytė-Landsbergienė mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, iki 1945 m. – Anykščių gimnazijoje. 1945–1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, studijuodama 1948 m. ten pat dirbo akompaniatore.
Nuo 1991 m. ji buvo V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas – remti vaikus su negalia, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė, Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.
Ji inicijavo ir režisavo trijų dalių dokumentinį filmą „Lūžis prie Baltijos“ (kartu su režisiere Agne Marcinkevičiūte, 2013 m.) apie Lietuvos Atgimimą ir išsilaisvinimą iš sovietinės dvasinės ir politinės vergovės.
G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006 m.).
