Tačiau jokio atsako iš institucijų vis dar nėra. Sveikatos apsaugos ministerija tikina nesuprantanti, dėl kokių priežasčių šiam pavojų keliančiam asmeniui specialistai vis dar nepaskyrė priverstinio gydymo.
Vytautas, gyvenantis Alytaus rajone, toliau šiurpina vietinius gyventojus savo transliacijomis socialiniuose tinkluose. Jo paskyros jau keletą mėnesių raibsta nuo spalvingo turinio: kirviu jis kapoja savo namus, pyksta, kaip pats sako, kad negali prievartauti merginų.
„Prievartaut merginų neleidžia! Smaukytis gatvėj neleidžia! Noriu smaukytis prie merginų!“ – piktinosi vyras.
Kaimynai – pasibaisėję
Vytauto kaimynai pagalbos jau kreipėsi ir į policiją, ir į savivaldybę. Jie sako, kad šalia tokio asmens baisu gyventi, bet institucijos tyli ir situacijos spręsti nesiima. Kalbinti alytiškiai piktinosi, kad vietos valdžia nieko nedaro ir tvirtino, kad tokiems asmenims kuo skubiau reikia priverstinio gydymo:
„Tikrai reikėtų kažkaip spręst, kad kažkaip jau reikėtų per prievartą.“
„Jeigu neina susikalbėt, tokius, nežinau, jeigu jisai blūdina, tai reikia atskirai kažkaip gydyti.“
Kodėl kirviu mosuojančio Vytauto iki šiol niekas neuždarė gydyti priverstinai, paaiškino Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė. Ji tikino, pareigūnai renka informaciją apie asmenį, bet pripažino, kad procesas pernelyg užsitęsė.
„Žmogus neigia savo sudėtingą būklę ir dėl to yra sudėtingesnis procesas“, – kalbėjo Giedrė Ilgūnaitė.
Direktorė sutinka, kad teisinių procedūrų trukmė tokiais atvejais yra gerokai per ilga.
„Vietos gyventojams yra kilęs pavojus. Tikrai norėtųsi, kad procedūros būtų daug paprastesnės ir trumpesnės“, – pridėjo G. Ilgūnaitė.
Nepaiso gydytojų siūlymų
Įprastai žmones, kurie kelia pavojų sau, aplinkiniams arba turtui, policijos pareigūnai nuveža į ligoninę, kur specialistai įvertina jų būklę ir įvardija, ar rekomenduoja asmeniui skirti priverstinį gydymą. Tokias išvadas vėliau vertina teismas ir priima galutinį sprendimą.
„Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje per metus būna apie 400 tokių atvejų iš maždaug 5,5 tūkstančio“, – skaičiavo ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius.
Direktoriaus teigimu, iš visų 400 atvejų pernai buvo 5, kai teisėjai nepatvirtino gydytojų kreipimosi dėl priverstinio gydymo.
„Kartais mum tas sprendimas sukeldavo tikrai didelį nerimą“, – pripažino jis.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad Lietuvos savivaldybėse pradėtos teikti papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai. Tikina, kad ir pokyčiai vyksta.
„Mes turime gydymo bendruomenę. Komandas, kurios tiesiogiai atvyks pas žmones, kuriems yra sudėtinga, yra didesnis sumišimo lygmuo“, – kalbėjo ministro patarėjas Edgaras Diržius.
Ministerija skėsčioja rankomis
Alytaus rajone gyvenančio Vytauto vaizdo įrašus pamatęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas nustebo. Teigė, kad nesupranta, kodėl iki šiol šiam žmogui neskirtas priverstinis gydymas.
„Nu, baisūs dalykai, klausimas, kas toje situacijoje nesuveikia. Mums reiktų tikrai detaliau paanalizuoti“, – dėstė E. Diržius.
VU Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Marija Jakubauskienė svarstė, dėl kokių priežasčių kirviu namus kapojančio alytiškio elgesys gali būti nepakankama priežastis tokiam žmogui skirti priverstinį gydymą.
„Visuomet yra ieškoma alternatyvų ir priverstinis gydymas yra kraštutinė priemonė, kuri, turbūt, nei vienam specialistui nėra pirmo pasirinkimo priemonė“, – teigė ji.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas skėsčioja rankomis ir sako, kad kartais procesai užtrukti gali ir dėl institucijų pareigūnų kaltės.
„Suprantu, kad institucijos kartais pavargsta, gal kartais nenori, nu bet jos turi dirbti tą darbą“, – pabrėžė E. Diržius.
Skaičiuojama, kad 4 proc. visų šiuo metu psichikos sveikatos įstaigose gydomų pacientų yra taikomas priverstinis gydymas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
