Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šie pakeitimai visų pirma reikalingi dėl įpareigojimo vaistų kainodaros klausimus perkelti iš Vyriausybės reguliavimo į įstatyminę bazę.
Įstatymo pataisomis kartu numatoma ir naujovių, kuriomis, kaip konstatuoja ministras Arūnas Dulkys, siekiama racionalesnio vaistų vartojimo, mat dabar jie dažniau pasirenkami brangesni, o išmetamų vaistų kiekiai tik auga.
Ėmė rinktis brangiausius vaistus
Šiuo metu yra sudaryta galimybė rinktis vaistą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo primokant kainos skirtumą. Tuo metu vyresniems nei 75 m. ir skurdesnes pajamas, t. y. 267 eurus, gaunantiems gyventojams valstybė finansuoja visą vaisto ar medicinos pagalbos priemonės (MPP) kainą.
Ministerija gi konstatuoja, kad atsiradus galimybei rinktis nebe pigiausią vaistą, o gerokai platesnį spektrą medikamentų, daugelis pirmenybę teikia galimam brangiausiam variantui.
„Apie 60 proc. šios kategorijos pacientų renkasi brangesnius arba brangiausius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Tai manome, kad tai nėra iki galo socialiai teisinga praktika. Tikrai tai nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys“, – yra pastebėjęs A. Pečkauskas.
Ministerija pažymi, kad iš PSDF biudžeto per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (planuota 3,7 mln. eurų), šia priemone pasinaudojo apie 345 tūkst. asmenų. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos šių asmenų pacientų priemokoms dengti siekė 15,7 mln. eurų.
Dėl to yra planuojama keisti ligšiolinę tvarką, kai padengiamos visos kompensuojamųjų vaistų priemokų išlaidos ir padengti ketinama tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka.
Kitaip tariant, daliai žmonių už tai, ką šiuo metu gauna nemokamai, renkantis vaistą ne su mažiausią priemoką reikės susimokėti.
Siūlo vaistų priemokų „krepšelį“
Dar viena siūlomų naujienų – vaistų priemokų „krepšelis“. Kaip aiškino sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, vadovaujantis kitų šalių patirtimi norima įvesti krepšelį, kada per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus.
„Kai būtų pasiekiama 45 eurų riba, nuo tada įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms“, – yra sakęs jis.
Teigiama, kad tokia naujovė padėtų tausoti namų ūkio išlaidos daug vaistų vartojantiems asmenims. Skaičiuojama, kad šios priemonės įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. pacientų.
Pažymima, kad dėl padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 20,5 mln. eurų PSDF biudžeto, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamąjį vaistinį preparatą ar MPP, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Teigiama, kad tai sudarytų sąlygas į kompensavimo sistemą įtraukti naujus inovatyvius vaistinius preparatus ir išplėsti jau kompensuojamų vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Kadangi inovatyvūs vaistai yra labai brangūs, nesant PSDF biudžeto sutaupymų, galimybės juos įtraukti į kompensavimo sąrašus yra ribotos.
Be kita ko, pabrėžiama, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį. Kitaip sakant, kompensacijos perkant daugiau vaistų galima tikėtis, tik jei bus renkamasi pigiausią vaistą.
Įves medicinos pagalbos priemonių „lubas“
Dar viena priemonė susijusi su (MPP) rinka – ketinama įvesti priemokų „lubas“ ir numatyti, kad jos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos.
„Medicinos pagalbos priemonių priemokos, kurias sumoka patys pacientai, yra labai skirtingos ir nevienodos, kurios svyruoja nuo keletos procentų pokyčio bazinės kainos iki kelių šimtų ar tūkstančių procentų. Taigi norime pritaikyti analogiją, kas šiuo metu taikoma vaistams, tai įvesti priemokų lubas“, – yra aiškinęs viceministras.
Pateikiamas pavyzdys, kad paciento priemoka už tam tikras MPP yra daugiau nei 7 ar net 9 kartus didesnė negu bazinė kaina: paciento priemoka už tam tikro pavadinimo daugkartinio šlapimo rinktuvus siekia 25,58 euro, o bazinė jų kaina yra vos 2,8 euro, paciento priemoka už tam tikro pavadinimo vyriškus šlapimo pūslės kateterius siekia 33,55 euro, bazinė kaina – 4,53 euro.
Taip pat siūlomos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis būtų nustatyti vaistinių preparatų ir MPP bazinių kainų ir paciento priemokų už juos nustatymo kriterijai, kuriais vadovaudamasi Vyriausybė patvirtintų vaistinių preparatų ir MPP bazinių kainų ir paciento priemokų apskaičiavimo tvarką.
Ministerija planuoja įvesti visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Dabar tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas.
Vaistų priemokas padidins kiek daugiau nei euru
Inicijuojami pakeitimai, skatinantys rinktis pigiausius vaistus, kompensuojamųjų vaistų priemokas padidins kiek daugiau nei euru, trečiadienį žurnalistams sakė A. Pečkauskas.
„Supraskime, kad vaistai šiuo metu kompensuojami visi, kurie papuola į kainyną, 100 proc. bazinės kainos ir prisimokėjimui lieka tik ta nedidelė dalis, kuri atsiranda būtent per priemoką“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.
„Turime įsidėję ir vadinamąsias lubas. Tai reiškia, jog dabar priemoka neviršija 5 eurų net ir brangiausiems vaistams, kurie gali kainuoti 1000 eurų. (...) Po šių pakeitimų, jei jie bus priimti, bus šiek tiek daugiau nei 5 eurai“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
Dabar teisės aktai numato, kad priemoka vienai vaisto pakuotei negali viršyti 20 proc. bazinės kainos, bet taip pat ji negali viršyti 4,7 euro.
SAM siūlo nuo kitų metų pakelti priemokos kartelę iki 25 proc. nuo bazinės kainos arba 15 proc. vidutinės recepto kainos. Tokiu atveju priemoka didėtų iki 5,87 euro.
Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1-osios, tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.
