Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vienas svarbių žymenų, rodančių padidėjusią ŠKL riziką, yra lipoproteinas A (Lp (a)) – mažo tankio cholesterolio forma, rašoma pranešime spaudai.
Šis tyrimas gali padėti apsisaugoti nuo insulto
„Lipoproteinai yra junginiai, sudaryti iš riebalų ir baltymų, kurių paskirtis – pernešti riebalus (taip pat vadinamus lipidais) kraujyje. Iš kitų mažo tankio lipoproteinų Lp(a) išsiskiria tuo, kad prie jo paviršiaus prijungti du baltymai – apolipoproteinas B100 (ApoB100) ir apolipoproteinas(a) (Apo(a)).
Būtent tokia struktūra suteikia Lp(a) specifinių savybių, dėl kurių jis gali prisidėti prie didesnės ŠKL rizikos. Kai šio lipoproteino kiekis yra aukštas, jis gali kauptis ant arterijų sienelių, sukelti jų siaurėjimą ir užsikimšimą bei padidinti širdies ligų ar insulto riziką, ypač jauname amžiuje“, – dėsto gydytoja.
Mokslininkai teigia, kad apie 1 iš 5 žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį Lp(a) kiekį kraujyje ir jo lygis apie 90 proc. atvejų yra genetiškai nulemtas. Dėl to Lp(a) kiekiui esminės įtakos amžius, lytis ir kūno masės indeksas (KMI) neturi ir jo koncentracija visą gyvenimą žmogaus kraujyje išlieka stabili.
Todėl, pasakoja E. Marciuškienė, Lp(a) tyrimas gali būti naudingas vaikams – jei vaikui būtų nustatyta didelė ŠKL rizika, būtų galima imtis ją mažinančių priemonių.
Apsisaugoti – sudėtinga
„Lp(a) kiekis organizme išlieka labai panašus visą gyvenimą, todėl gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, dieta ar fiziniai pratimai, jo lygiui gali turėti tik nedidelį poveikį. Taip pat nedidelę įtaką gali turėti ir hormonų svyravimai, pavyzdžiui, Lp(a) kiekis gali sumažėti sergant hipertiroze, padidėti sergant hipotiroze ar nėštumo metu.
Taigi, nors šiuo metu ir nėra patvirtintų specifinių gydymo būdų (manoma, kad dvejų metų bėgyje galėtų atsirasti), kurie galėtų sumažinti būtent Lp(a) kiekį, tačiau pagrindinį dėmesį būtina skirti kitiems ŠKL rizikos veiksniams valdyti, tokiems kaip MTL-C (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, vadinamasis „blogasis“ cholesterolis), gliukozės ir kraujospūdžio kontrolei bei sveiko gyvenimo būdo palaikymui“, – aiškina E. Marciuškienė.
Atsižvelgiant į tai, kad padidėjęs Lp(a) kiekis yra susijęs su didesne ŠKL rizika, Lp(a) tyrimas turėtų būti įtrauktas į pradinį kraujo lipidų ištyrimą suaugusiesiems, teigia gydytoja. Mat ankstyvas šio lipoproteino kiekio nustatymas gali padėti atskleisti, ar pacientas susiduria su didelė ŠKL rizika ir pritaikyti tinkamas ankstyvas prevencines priemones.
„Lp(a) tyrimas taip pat rekomenduojamas esant šeiminei hipercholesterolemijai (paveldimai būklei, dėl kurios kraujyje būna aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis), jei šeimoje buvo atvejų, kai Lp(a) buvo labai padidėjęs arba jei asmuo arba jo šeimos nariai sirgo ŠKL.
Kadangi Lp(a) kiekis daugiausia priklauso nuo genetikos, svarbu informuoti artimiausius giminaičius apie galimą riziką ir atlikti reguliarias patikras. Ankstyva diagnostika ir prevencija gali padėti sumažinti širdies ligų ir kitų susijusių problemų riziką“, – pataria gydytoja.
