Monika – jauna, aktyvi moteris, sportas ir sveika mityba yra neatskiriama jos gyvenimo dalis. Kaip ir mokėjimas suprasti kūno siunčiamus signalus, kad kažkas ne taip.
Prastos savijautos priežasties paieškos prasidėjo dar prieš metus – tąkart M. Steponavičiūtė sako nepajutusi nieko itin neįprasto sveikam, dirbančiam žmogui.
„Kankino begalinis nuovargis, miego noras, atrodydavo, galėdavau bet kada sėdėdama užmigti. Kiekvienas dirbantis žmogus gali taip jaustis, bet sportuoju kelerius metus ir savo organizmą gerai pažįstu – supratau, kad tai kažkas negero“, – pasakojimą pradeda ji.
Ligą aptiko atlikus paprastą tyrimą
Atlikus kraujo, hormoninius ir kitus įvairiausius tyrimus šie jokių pakitimų nerodė – jų atsakymai buvo kone idealūs, nors savijauta vis prastėjo. Šiandien moteris šypsosi, kad pavasarį pas ją apsilankiusi klientė išgelbėjo jos gyvybę:
„Mano klientė – gydytoja, ji papasakojo, kokia buvo jos istorija. Klausydama pagalvojau, gal ir man atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą, nors profilaktiškai buvau pasidariusi jį prieš metus laiko, o rekomenduojama tai daryti kas trejus metus.
Nuėjau dar kartą, pasidariau ir rado ligą, nors pati tikrai nebūčiau sugalvojusi tirtis, juk, atrodo, neseniai tyriausi, o jokių papildomų signalų – nei skausmo, nei nieko – nebuvo. Pats likimas, matyt, atvedė pas mane klientę ir radome problemą.“
Dažnai onkologinės ligos diagnozę lydi slogios nuotaikos, tačiau Monika nusijuokia, kad ji, ko gero, sureagavo kitaip nei daugelis – apsidžiaugė.
„Metus laiko ieškojau, kas su manimi darosi, iš kur tas nuovargis, noras miegoti. Supranti, kad kažkas vyksta su tavo kūnu, bet nesupranti, kas. Vos išgirdusi diagnozę pagalvojau: „Pagaliau tai išsiaiškinau“. Tai suteikė palengvėjimo“, – šypteli.
Monikos gimdos kaklelyje prieš beveik tris mėnesius aptiktas didžiulis navikas, tačiau gydytojai įsitikinę – jį pavyks išoperuoti, o vėliau gydymą tęsti reikės taikant spindulinę terapiją:
„Vos sužinojus, kad gimdos kaklelyje – piktybinis navikas, buvo du variantai: operacija ir papildomas švitinimas arba chemoterapinis gydymas, jei operacija būtų negalima.
Kai tik pradėjau darytis išsamesnius tyrimus, gydytojas paskambino ir pasakė, kadangi operacijoms ilgos eilės, iš karto užsirezervuojame laiką – lengviau bus atšaukti nei paskui laukti. Net tyrimų rezultatų nebuvome gavę, bet jau rezervavome datą operacijai, kuri, panašu, greitu metu turėtų įvykti.“
Sirgti nė vienas nepasirenka
Kol kas tenka laukti medikų sprendimo, koks gydymo būdas bus taikomas, tačiau laiko blogoms mintims nėra – seka tyrimas po tyrimo, konsultacija po konsultacijos, tad neapima sunkūs pamąstymai.
„Mano mintys kartais kitus nustebina, nes jau pradėjau dairytis kelionės spalio mėnesiui. Man visi sako, kad palaukčiau, nes dar laukia gydymas. Bilietų dar nepirkau, bet vis tiek galvoju, kad išvyksiu į išsvajotą kelionę. Žinau, kad pasveiksiu, neįsileidžiu kitokių minčių. O, kaip sakau, apie ką galvosi, tą ir turėsi“, – nusišypso.
Kad ir kas laukia ateityje, Monika nejaučia jokios baimės. Tam įtakos turėjo ir jos gyvenimo patirtys – jos partneris daug metų sirgo onkologine liga, tad ji jau žinojo, kas gali laukti, kaip gali pasikeisti gyvenimas.
„Aš žinau, kad žmonės net su paskutinės stadijos onkologinėmis ligomis gali gyventi pilnavertišką gyvenimą, dėl to ir nebuvo baisu. Nemanau, kad kažkas mano gyvenime labai smarkiai pasikeis, o jei ir pasikeis – prisiderinsiu prie to“, – optimistiškai pridūrė.
Nors buvo nusprendusi garsiai niekam nesipasakoti apie savo ligą, tačiau sulaukė klausimo, kuris privertė atsitokėti: „Ar tau gėda apie tai kalbėti?“ Tada ji sako supratusi – nėra ko slėpti:
„Supratau, kad nėra nė kiek gėda apie tai kalbėti, nes sirgti mes nepasirenkame. Tai, kaip sakau, yra likimo dovana. Ir medikai sako, kad tai yra likimo liga, nes pats jos nepasirenki.“
Prakalbus apie onkologinės ligos diagnozę, pasipylė ne vienas pastebėjimas, kad kam reikėjo sportuoti, laikytis dietų, nes vis tiek užklupo liga. Monika sako į tokius pasakymus nekreipianti dėmesio – sveika gyvensena jai tikrai pasitarnaus, padės greičiau atsistatyti ir geriau jaustis, kad ir koks gydymas būtų taikomas.
Svarbiausia – tinkamas nusiteikimas
Tačiau M. Steponavičiūtė tvirtai sako, kad kuras sveikam ir harmoningam kūnui yra ne tik sveikas maistas ar pakankamas fizinis aktyvumas, bet ir minčių higiena. Ji – tikras optimizmo užtaisas, jokie gyvenimo iššūkiai nebaisūs.
„Į save investuoti reikia nuolatos, bet ši investicija – ne ką nors gražaus nusipirkti, o išmokti save nuteikti. Reikia suprasti, kad teigiamas nusiteikimas bus naudingas visą gyvenimą, bet kokioje situacijoje.
Aš tai supratau dar gerokai prieš šią baisią diagnozę, visą gyvenimą to laikiausi. Net iš pačių sunkiausių situacijų pasiimu kažką gero. Kaip sakau, kad ir kokia baisi bebūtų situacija, ji vis tiek duos kažką gero. Galiausiai, jeigu negali pakeisti situacijos, gali pakeisti požiūrį į ją“, – tikino pašnekovė.
Šiandien ji su juoku prisimena, kad išgirdusi diagnozę prisijungė prie socialinių tinklų grupės, vienijančios sergančiuosius, bet perskaičiusi vos kelis straipsnius ją paliko, nes nerado nė vienos teigiamos publikacijos:
„Supratau, kad daugiau gyvenime nieko panašaus neskaitysiu. Aš mačiau, kaip mano partneris, kuris įnirtingai ieškojo ir iki šios dienos ieško informacijos, buvo nusiteikęs, kad jam bus blogai, kaip jis bijojo kiekvieno tyrimo.
Pati visus tuos tyrimus esu praėjusi ir, žinokite, ten visiškai nieko baisaus, nors internete prisiskaičiau, kokie jie baisūs, nemalonūs. Kaip sakoma, jeigu galvosi, kad maistas neskanus, jis ir bus neskanus. Lygiai taip pat ir su ligos eiga – jeigu galvosi, kad menkiausias prisilietimas yra skausmingas, taip ir bus.“
Kad mintys yra be galo svarbios, Monika skuba priminti ir kitiems – jos yra neatsiejamos nuo mūsų kūno. Net sunkiausiose situacijose galima rasti šviesos spindulėlį, pamokas, tereikia mokėti į viską žvelgti tinkamai.
„Linkėčiau suprasti, kad mūsų mintys turi kur kas didesnę įtaką mūsų gyvenime nei mums atrodo. Daugelis jas nuvertina, nes tai yra neapčiuopiamas dalykas, bet jeigu susitvarkytume su tuo, kas dedasi mūsų galvoje, garantuoju – išvengtume daug net fizinių ligų, nes tai labai susiję.
Ir visiems linkiu niekada nepraleisti nė vienos gyvenimo progos, nes negalime žinoti, kada nutiks taip, kad paskui nebegalėsite tuo pasimėgauti“, – įkvepiančią žinutę siunčia M. Steponavičiūtė.
užuot atsiprašiusi visų moterų, dar ir fotosesiją pasidarė
toks tas noras lįst į eterį, visai gėdos nebeturi
