Santaros klinikų hematologė Skirmantė Černauskienė dalinasi svarbiausiomis įžvalgomis apie šią ligą, jos simptomus, diagnostikos svarbą bei gydymo galimybes.
Kada limfmazgių padidėjimas turėtų kelti nerimą?
Limfmazgiai – tai esminė limfinės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su įvairiomis infekcijomis ir reguliuoti imuninės sistemos veiklą. Jie veikia kaip filtrai, sulaikantys svetimus organizmui antigenus, ir būtent dėl šios funkcijos kartais gali padidėti.
Kaip aiškina gydytoja S. Černauskienė: „Limfmazgiai yra svarbūs mūsų organizmo gynėjai, tačiau jų padidėjimas ne visada reiškia sunkią ligą. Dažniau tai yra infekcijos požymis, ir žmonės neturėtų iš karto manyti, kad tai yra vėžys“.
Ji pabrėžia, kad žmonės dažnai išsigąsta aptikę padidėjusius limfmazgius, tačiau dauguma atvejų tai būna gerybinės būklės:
„Padidėję limfmazgiai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo paprastų peršalimo infekcijų iki autoimuninių ligų, tad tik gydytojas gali nustatyti tikrąją padidėjimo priežastį“.
Visgi yra požymių, kurie turėtų kelti nerimą. Pasak gydytojos, jei padidėję limfmazgiai yra kieti, nepaslankūs, ir jei kartu su jais pasireiškia papildomi simptomai, tokie kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas virš 38°C ar intensyvus naktinis prakaitavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pavojingi signalai yra tie, kai limfmazgiai neišnyksta ilgą laiką arba didėja, ypač jei kartu nepastebime jokių kitų infekcijos požymių. Toks scenarijus gali reikšti rimtesnes ligas, įskaitant onkologines.
Kas yra limfoma ir kaip ji išsivysto?
Limfoma yra viena iš kraujo ligų, kuri atsiranda dėl genetinių pakitimų limfocituose – imuninės sistemos ląstelėse, atsakingose už kovą su infekcijomis.
„Limfoma vystosi, kai limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis, ir tai sukelia naviką. Limfomos yra labai įvairios, nes limfocitai cirkuliuoja po visą organizmą, todėl liga gali paveikti bet kurią kūno dalį – nuo limfmazgių iki vidaus organų“, – aiškina gydytoja.
Tai, kas daro limfomą išskirtinę – tai ligos pasireiškimo įvairovė. Dažniausiai pasireiškia padidėję limfmazgiai, tačiau liga gali pažeisti ir odą, vidaus organus, pavyzdžiui, skrandį ar plaučius.
Tai sukelia atitinkamus simptomus – skausmą, svorio kritimą ar net oro trūkumą. Kadangi limfocitai migruoja, ligos simptomai gali būti labai įvairūs, todėl dažnai ji nustatoma vėlai arba atsitiktinai, atliekant profilaktinius tyrimus.
Simptomai
Pagrindinis limfomos simptomas yra padidėję limfmazgiai, kurie yra kieti ir nepaslankūs. Tačiau dėl ligos pobūdžio – jos gebėjimo plisti po visą organizmą – simptomų spektras gali būti itin platus.
„Kartu su limfmazgių padidėjimu gali pasireikšti vidaus organų pažeidimo simptomai – svorio kritimas, pilvo skausmai ar oro trūkumas, jei pažeidžiami plaučiai. Taip pat gali atsirasti aukšta temperatūra, intensyvus prakaitavimas naktį“, – sako gydytoja.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad limfoma ne visada pasireiškia ryškiais simptomais. Kartais liga nustatoma tik profilaktinių tyrimų metu, kai pacientas dar nejaučia jokių simptomų.
Tyrimai
„Limfomos diagnozei svarbiausia – biopsija. Vienintelis būdas tiksliai nustatyti, ar tai limfoma, yra biopsijos tyrimas, kurį atlieka patologas. Jo vertinimas lemia tolimesnius sprendimus dėl gydymo“, – aiškina gydytoja hematologė.
Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai, tačiau jie ne visada parodo ligą. Pasak S. Černauskienės, nors limfoma yra kraujo sistema susijusi liga, kraujo tyrimai dažniausiai būna normalūs, ypač ankstyvosiose stadijose. Tik vėliau, kai liga išplinta į kaulų čiulpus, galime pastebėti pokyčius.
Nustatant ligos išplitimo mastą, atliekami radiologiniai tyrimai, o kai kuriais atvejais – ir genetiniai tyrimai, kurie padeda parinkti individualų gydymą.
„Genetiniai tyrimai tampa vis svarbesni, nes jie leidžia tiksliau nustatyti ligos tipą ir parinkti efektyviausią gydymo būdą“, – sako gydytoja.
Skirtingai nuo kitų onkologinių ligų, limfomos stadijos ne visada koreliuoja su ligos sunkumu. „Kraujo ligos skiriasi nuo kitų vėžių, nes kraujo ląstelės cirkuliuoja po visą kūną. Net jei nustatome 3 ar 4 stadiją, tai dar nereiškia, kad prognozė bloga. Dažnai net 4 stadijoje galime pasiekti puikių gydymo rezultatų“, – sako S. Černauskienė.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo limfomos tipo ir jos agresyvumo. Jei limfoma nesukelia simptomų ir nepažeidžia svarbių organų, galima pacientą tiesiog stebėti. Tačiau jei liga agresyvi, pradedame intensyvų gydymą, kuris dažniausiai apima imunoterapiją ir chemoterapiją.
Naujausios gydymo galimybės apima imunoterapiją, kuri nukreipta į specifinius baltymus limfomos ląstelių paviršiuje.
„Imunoterapija suteikia tikslinį poveikį ir dažnai padeda pasiekti ilgalaikį pasveikimą. Net jei pirmasis gydymas nesuveikia, turime tolimesnių gydymo galimybių, įskaitant genetinius tyrimus“, – pasakoja gydytoja hematologė.
Nors pagrindinis gydytojų tikslas – visiškas išgydymas, pasitaiko atvejų, kai liga sugrįžta arba pirmasis gydymas nesuveikia.
„Jei liga grįžta, susiduriame su sudėtingesne situacija, tačiau visada turime tolimesnių gydymo galimybių“, – pabrėžia hematologė.
