Pamirškite apie bratwurst, kario dešrelę, ar kito tipo dešreles – vokiečių skrandžius jau seniai užkariavo doneris (kebabas).
Dar 1970 m. į Berlyną atkeliavusį šį, į pitos duonelę įsuptą kepintos mėsos užkandį, šiuo metu jo galima įsigyti nuo Baltijos jūros iki Bavarijos Alpių.
Jį mėgsta studentai ir naktiniai šėliotojai, statybininkai, vaikai ir pinigus taupantys keliautojai.
Doneriui sėkmę neša jo kiekis ir kaina. Normalus doneris kainuoja nuo 2,5 iki 5 eurų (8,6 - 17,25 lt.).
Anot vokiškojo „Men‘s Health“ žurnalo, šiuo metu doneris populiarumu lenkia vištienos sumuštinius, picą, hamburgerius ar gruzdintas bulvytes.
„Mes nebegalime daugiau šnekėti apie turkišką maistą, nes vokiečiai jį mėgsta daug labiau nei turkai“, - situaciją komentavo vienas žurnalo kalbintų ekspertų.
TIK FAKTAI
15,500 šalyje įsikūrusių užkandinių kasdien parduoda maždaug 400 tonų donerio mėsos. Populiarusis užkandis kasmet atneša 2,5 mlrd. eurų pelno. Jis sukuria bemaž 60 000 darbo vietų.
Pavadinimas „doneris“ kilo iš turkiško veiksmažodžio „donmek“, reiškiančio „suktis“.
Turkijoje doneris tradiciškai yra gaminamas iš avienos ir patiekiamas lėkštėje. Pasak istorijos, vokiečiams donerį pirmą kartą pristatė imigrantas iš Turkijos Mahmutas Aygunas Berlyne. Jis į pitos duonelę įsuko mėsos gabalėlius ir juos pagardino jogurtiniu padažu. Naujasis patiekalas, pardavinėtas šalia miesto zoologijos sodo įsikūrusioje užkandinėje, susilaukė neregėtos sėkmės.
Šiuo metu doneriai išplito po visą pasaulį. Jie pardavinėjami net tokiose tolimose šalyse kaip Vietnamas, kur vietiniai prekeiviai juos pristato kaip „tradicinį vokiečių studentų maistą“.
Vokietijoje gyvena 2,7 milijonai turkiškos kilmės žmonių. Pusė milijono iš jų turi Vokietijos pilietybę.
