Kaip laidoje „Kviečiame daktarą“ pasakojo A. Unikauskas, remdamasis JAV daktaro Marco Sorensono knyga „Apkabinti saulę“, parašyta išanalizavus daugiau kaip 1300 skirtingų mokslinių tyrimų, buvo nustatytas ryšys tarp vitamino D trūkumo ir autoimuninių ligų, širdies kraujagyslių ligų ir mažiausiai 17 skirtingų vėžio formų.
„Vitaminas D glaudžiai susijęs su dviem tūkstančiais žmogaus organizmo genų. Imuninė sistema negali veikti be vitamino D“, – paaiškino profesorius.
Tad kaip gauti vitamino D? Yra du pagrindiniai jo šaltiniai. Pirmiausia – maistas: riebi žuvis, kai kurie subproduktai, kiaušinio tryniai. Vis tik didžiausią dalį šio vitamino gaunami iš saulės.
Saulės vengimas toks pats žalingas kaip rūkymas
A. Unikauskas pateikė įdomią statistiką – JAV per metus nuo saulės sukeltų ligų miršta daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, o dėl saulės trūkumo sukeltų ligų – daugiau nei milijonas, todėl profesorius sako, kad saulės vengimas žmogaus organizmui yra toks pats žalingas, kaip cigarečių rūkymas.
Greičiausiai daugeliui kyla klausimas, o kaip dėl melanomos – agresyviausios odos vėžio formos rizikos?
„Tyrimų duomenimis, 1935 m. vienam iš 1500 išsivystė melanoma. 2014 m. melanomos diagnozę išgirdo vienas iš 50. Jei palygintume tuos laikus ir dabar, į akis kristų faktas, kad vos ne 100 metų atgal žmonės daug daugiau laiko praleisdavo dirbdami laukuose, saulėje.
Dabar mes daugiau laiko praleidžiame viduje ir 75 proc. melanomų atsiranda vietovėse, kur žmonės degindamiesi saulėje nepraleidžia daug laiko. Ką tai reiškia? Baisus teiginys – saulės trūkumas padidina melanomos riziką.
Nesupraskite manęs klaidingai, aš nekalbu apie žmones, kurie čirškinasi saulėje kaip šoninė ant keptuvės – niekada to nedarykite. Aš kalbu apie saikingą buvimą saulėje ir ne bet kuriuo dienos metu“, – laidoje kalbėjo gydytojas.
A. Unikauskas pridūrė, kad vitaminas D, kaip ir melatoninas, svarbus mitochondrijoms, nes jas apsaugo. Mitochondrijos – ląstelės, kuriose gaminama mums reikalinga energija, o pakankamas vitamino D kiekis ir melatoninas paskatina jų veiklą.
Vitamino D trūkumas didina vėžio ir kitų ligų riziką
Plačiau apie vitamino D svarbą laidoje papasakojo ir „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė, kuri pirmoji Lietuvoje paskelbė tyrimų duomenis apie vitamino D trūkumą.
2012 m. vitamino D trūko 9 iš 10 lietuvaičių. Pradėjus daugiau kalbėti apie šio vitamino svarbą, skaičiai ėmė labiau džiuginti – liepos mėnesį vitamino trūksta apie 60 proc. lietuvių, kai tuo tarpu kovą – 80 proc.
Tad kada ir kiek laiko būti saulėje, kad pasigamintume vitamino D? Galioja paprasta taisyklė – svarbu žiūrėti ne į saulę, o į savo šešėlį. Jeigu šešėlis mažas, tai reiškia, kad saulė aktyvi ir vitamino D galime pasigaminti didžiausią kiekį.
„Saulėje reiktų būti tikrai ne ilgiau kaip 15 ar 20 minučių. Dar labai svarbu, kiek atidengsime kūno – rekomenduojama apie 40 proc. tai reiškia, jeigu mes būsime su marškinėliais ant vadinamų šleikučių, atidengsime pečius – to pakaks“, – aiškino laboratorinės medicinos gydytoja.
Be to, naudinga ir pasikaupti šio vitamino atsargų – tada pakankamai jo turėsime iki žiemos vidurio. E. Marciuškienė pridūrė, kad optimali vitamino D dozė yra tarp 50-70 ng/ml:
„30 ng/ml yra ta riba, kada jau tikrai nereikėtų, kad būtų mažiau, kritinė riba yra 16 ng/ml, nes įsijungia mūsų priešskydinė liauka ir tada kaulai retėja, kenčia. Bet jeigu vitamino D turėsime daugiau, 50-70 ng/ml, tai yra tas vitamino D kiekis, kuris mus saugo nuo įvairių ligų – autoimuninių, širdies kraujagyslių ir tam tikrų vėžių.“
Ji taip pat pateikė faktus iš atliktų tyrimų: jeigu vitamino D yra daugiau kaip 50 ng/ml, krūties vėžio rizika sumažėja per pusę – panašūs tyrimai atlikti ir su storosios žarnos, ir kitų rūšių vėžio rizika.
Vitamino D trūkumo požymiai
Tačiau kaip žinoti, kad mums trūksta vitamino D? E. Marciuškienės teigimu, trūkumas neturi simptomus, veikiau pasekmes ar komplikacijas, sukeltas trūkumo.
„Ne paslaptis, kad labai dažnai palydovas yra nuovargis, kaulų skausmai, raumenų skausmai, apatinės nugaros dalies jautrumas, silpnumas, skausmas“, – vardijo laboratorinės medicinos gydytoja.
Vis tik ir vitamino D perdozavimas nėra naudingas sveikatai – jo trūkstant, kalcis atsideda kraujagyslėse, audiniuose, todėl silpsta kaulai, retėja.
Norint palaikyti pakankamą vitamino D kiekį organizme, tinkamas pasirinkimas yra ne tik buvimas saulėje ar šiuo vitaminu gausių produktų vartojimas – galima vartoti ir maisto papildus.
Kaip laidoje patarė „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė, kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, geriausia rinktis tokią papildo formą, kurioje būtų natūrali terpė, pavyzdžiui, kapsulės, užpildytos aliejumi su vitaminu D, aliejinės formos lašeliai ar purškalas.
Be to, ir vitamino D papildus geriausia vartoti su maistu, kuriame yra riebalų – taip vitaminas bus geriau įsisavinamas. Vitaminą D taip pat galima vartoti su kalciu, nes trūkstant vitamino D, kalcis nukeliauja ne į kaulus, taip pat vitaminą D galima vartoti su vitaminu K2, nes jis padeda ir vitaminui D, ir kalciui pasiekti tikslines zonas, kuriose jie pasisavinami.
Tačiau vaistininkė primena, kad prieš pradedant vartoti vitamino D papildus, reikėtų atlikti kraujo tyrimus, gauti gydytojo rekomendaciją, kaip tikslingai pasiekti norimas vitamino D normas ir tik tada eiti į vaistinę pirkti papildų.
Visą laidą „Kviečiame daktarą“ žiūrėkite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše
