Grybus jis pamėgo dar vaikystėje, kai pirmąkart išgirdo istorijas apie drąsuolius, ragavusius šias nuodingomis laikomas gėrybes. Idėją išbandyti musmires jam įkvėpė ne tik smalsumas, bet ir istoriniai šaltiniai, liudijantys, kad tam tikromis aplinkybėmis jos būdavo vartojamos maistui.
Domėjosi mirtingumo atvejais
V. Balkus sako, kad pradėjęs domėtis istoriniais šaltiniais sužinojo, kad kritiniais atvejais raudonosios musmirės (Amanita Muscaria) galėjo būti naudojamos maistui, jei trūkdavo kitų grybų.
„Esu grybautojas beprotis – pradedu jau nuo kovo, kai pasirodo pirmieji vadinamieji gegutės bateliai“, – priduria Vitalijus.
Grybautojas pabrėžia, kad musmirės yra gana „kaprizingos“ – jei miške galima rasti musmires, tikėtina, kad ten bus ir kitų grybų. V. Balkus taip pat primena, jog Romos laikais itin vertintas buvo Amanita šeimos grybas, žinomas kaip Cezario grybas.
„Tai vertingas grybas, gaminamas be jokio pasiruošimo, primenantis raudonąją musmirę, tik storesnis. Žinojau, kad nieko blogo nenutiks, todėl nusprendžiau išbandyti, bet ir susidomėjau, ar iš tikrųjų ji tokia baisi. Bandžiau surasti recenzuojamoje spaudoje informaciją apie mirtingumo atvejus, siekdamas sužinoti daugiau“, – atskleidžia jis.
Pasak V. Balkaus, nors kai kurių rūšių musmirės gali būti pavojingos, nedokumentuota mirtinų atvejų, kai jos buvo vartojamos įprastai.
„Jei kas nors nežinodamas tiesiog metė žalią musmirę ant keptuvės ir suvalgė, dokumentuotų mirtinų atvejų nėra“, – sako jis. Tačiau jis pabrėžia, kad yra įtariamų atvejų, susijusių su „moderniaisiais“ šamanais, kurie musmires naudojo.
„Reikia suprasti, kad net jei žmogus yra, švelniai tariant, idiotas, jis vis tiek ras būdą, kaip nusibaigti“, – priduria vyras.
Grybautojas pasakoja, kad domėjosi ir mirtinu raudonosios musmirės (Amanita muscaria) kiekiu. Jis sužinojo, kad ši musmirė turi mažiau muskarino nei dėmėtoji ar panterinė musmirė, todėl ėmėsi ieškoti informacijos apie mirtiną dozę.
„Pasiskaičiavau, kad suaugusiam žmogui, norint patirti mirtiną poveikį, reikia suvalgyti apie 6 kg, kas fiziškai yra neįmanoma“, – atskleidžia jis. Be to, V. Balkus paminėjo, kad Lietuvoje yra ir kitų musmirių, kurių vieną galima vartoti be jokio paruošimo.
„Rausvoji musmirė, tiesiog nupjauta ir įdėta į puodą, gali būti verdama be papildomų veiksmų. Ant sviesto apvirtas grybas turi labai įdomų skonį – ne veltui romėnai jį laikė pagrindiniu grybų pasirinkimu“, – aiškina vyras ir priduria, kad parsinešęs musmirių, dažnu atveju skuba jas kuo greičiau sutvarkyti.
Musmires valgė visa šeima
V. Balkus atskleidžia, kad musmirės, nors ir laikomos neįprastais grybais, turi savitą ir intriguojantį skonį, kuris skiriasi nuo įprastų grybų. Jis apibūdina musmires kaip grybus, kurie, palyginti su kitais, primena jūros gėrybes, nes neturi tradicinio keptų grybų skonio.
Grybautojas pažymi, kad nors musmirė pasižymi geru kvapu, jos poskonis ir tekstūra suteikia unikalumo.
„Skonis yra specifinis. Gink Dieve, tai nėra tos pačios šeimos grybai. Grybai lyg jūros gėrybės – neturi įprasto kepto grybo skonio. Nors musmirė pati turi gerą kvapą, jos poskonis ir tekstūra yra įdomi“, – sako jis.
Grybautojas teigia, kad jo šeima taip pat užsinorėjo paragauti vyro pagamintų musmirių: „Aš jas iškepiau, suvalgiau, o šeima irgi norėjo paragauti. Kai yra proga, aš renkuosi musmires kaip normalų grybą.“
Jis pabrėžia, kad net ir mažas kiekis kitos rūšies musmirių, ypač kotelis, gali būti mažai toksiškas. „Jeigu paklius kiek nors grybo – kotelis, jis mažai toksiškas. Su kitais grybais jo nepajusite“, – priduria Vitalijus, pasidalindamas savo patirtimi ir žiniomis apie musmires.
Be to, vyras drąsiai teigia, kad niekada nejuto baimės valgyti musmires, nes puikiai žino, kad Lietuvoje yra tik keturios grybų rūšys, kurios yra mirtinai nuodingos, todėl labai atsargiai vertina grybų valgymą.
Visgi, pasak jo, paskutinis dokumentuotas mirtinas apsinuodijimas grybais įvyko prieš dešimt metų Šalčininkų rajone, kai asmuo, pasiryžęs išbandyti žalią musmirę, lažinosi dėl degtinės butelio ir dėl to prarado gyvybę.
Tačiau Vitalijus pabrėžia, kad raudonosios musmirės, kurias jis vartoja, nesukelia jokių problemų: „Baimės nebuvo, absoliučiai.“
Siunčia patarimą
Grybautojas akcentuoja, kad musmirės turi unikalų skonį. Jis teigia, jog „tai visiškai normalus, skanus grybas, specifinio skonio“, ir lygina musmires su kitais gerai žinomais grybais, pavyzdžiui, medžio grybais.
„Ką vaišinau, visiems patiko, tačiau kai kurie, sužinoję, ką valgė, reagavo keistai“, – dalijasi jis, kalbėdamas apie šeimos ir draugų nuostabą.
Vitalijus prisimena, kaip pirmą kartą paragavo šių grybų prieš 5–6 metus, ir pabrėžia, kad musmirės yra kaprizingos:
„Pasirodo, kad musmirės pasirodo, kai būna labai geros sąlygos. Jų prigrybauti ne taip paprasta. Liaudies išmintis sako, kad pasirodžius musmirėms, bus ir baravykai“, – atskleidžia jis.
Nors grybautojas pats valgo musmires, jis nori pasidalinti patarimais su tais, kurie nori išbandyti įvairius grybus.
„Yra daug grybų, kurių toksinis poveikis yra neaiškus. Pagrindinis patarimas – prieš ką nors darydami, eksperimentuodami, turite turėti pakankamą teorinę bazę. Jei atsirado vienas patarėjas ar „YouTube“ filmukas, svarbu aiškiai suprasti, kas, kaip veikia ir kaip save apsaugoti. Juos būtina žinoti. Ten, kur yra nors menkiausia abejonė, geriau nekišti nagų“, – pabrėžia jis.
Musmirių valgymas gali baigtis mirtimi
Anksčiau tv3.lt portalui toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė pasakojo, kad nors raudonos musmirės turi kito haliucinogeno (muscimolio), nei tikrieji haliucinogeniniai grybai, ir jo poveikis kitoks, šios musmirės sukelia haliucinacijas.
„Tada atsiranda dalykai, kurių išties nėra – vaizdai, garsai, pojūčiai, kitas savęs suvokimas. Žmogų užklumpa psichozė. Tokia būklė labai pavojinga – žmogus gali susižaloti save, sužaloti kitą, aplinką, pagalvoti, kad yra dalykai, kurių išties nėra.
Pavartojus medžiagų, kurios turi haliucinogeninį poveikį, žmonės miršta dėl organų pakenkimo – širdis ar kvėpavimas sustoja būtent patekus į labai rizikingas situacijas“, – aiškino G. Laubner-Sakalauskienė.
Pasak gydytojos, teoriškai iš tokios būsenos gal ir būtų įmanoma išeiti ir be medikų pagalbos, bet praktiškai tai yra būklė, kai žmogus gali patekti į labai rimtą situaciją:
„Jei, pavyzdžiui, prasidės traukuliai, kas gali atsitikti, nes kūno drebulys, tremoras gali provokuoti traukulius, tada gali baigtis labai liūdnai.“
Paklausta, kokie pavojingiausi grybai Lietuvos miškuose, kuriais galima ir nesąmoningai apsinuodyti, gydytoja priminė apie žalsvąją musmirę. Tiesa, jos poveikis skiriasi nuo raudonosios musmirės – ji tokio haliucinogeninio poveikio neduoda.
„Aišku, tiek žalsvoji, tiek raudonoji musmirė sukelia virškinamojo trakto sutrikimus – pykinimą, vėmimą, viduriavimą. Bet žalsvoji musmirė labiausiai pažeidžia kitą organą – kepenis“, – priminė gydytoja.
Pagrindiniai apsinuodijimo grybais požymiai ir yra virškinamojo trakto sutrikimai – vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, taip pat – galvos skausmas, didelis skysčių netekimas.
„Pajutus tokius simptomus po grybų valgymo labai rekomenduojama pasitarti su medikais. Kartais žmonės nenori važiuoti į ligoninę, galima paskambinti į apsinuodijimų kontrolės biurą, pasitarti.
Visus apsinuodijimus grybais reikėtų traktuoti kaip potencialiai pavojingus. Kartais atsiperkama minėtais virškinamojo trakto simptomais, bet kartais yra pražiopsomi tikrai rimti apsinuodijimai. Tad jei simptomai kartojasi ar užtrunka jau pusę paros, būtina kreiptis į gydytojus“, – patarė toksikologė.
