Apie tai, kodėl nuo vienų virusų užtenka pasiskiepyti kartą, o nuo kitų reikia skiepytis nuolat, ar tiesa, kad virusai nuolat mutuoja ir kaip jie veikia papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas, mokslų daktaras Gytis Dudas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Žmonės jau ne vieną dešimtmetį yra pažįstami su gripo virusais, vis tik dabar kyla nauja gripo susirgimų virtinė ir šis virusas visai kitoks. Ir nors vakcinos egzistuoja jau seniai, jomis žmogaus imuninei sistemai yra perduodama informacija tik apie tam tikrą viruso dalį, ne apie visą jį.
Skiepai nuo užsikrėtimo neapsaugo
Yra daugybė virusų, kurie gali antigeniškai dreifuoti, t.y. pakeisti tą savo baltymo dalį, kuri buvo atpažinta antikūnais paremtos persirgusio arba pasiskiepijusio žmogaus imuninės sistemos. Tokie virusai yra Covid-19 ir, žinoma, gripas.
„Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl skiepai nuo gripo niekuomet nepasižymėjo labai aukštu efektyvumu apsaugant nuo infekcijos, tačiau kiekvienais metais tiek medicinos darbuotojai, tiek asmenys, esantys rizikos grupėse, yra skatinami skiepytis nuo gripo. Nepaisant to, kad skiepai gal ir neapsaugos nuo užsikrėtimo, bet jie pakankamai efektyviai apsaugo nuo sunkios ligos, nuo komplikacijų taip pat“, – pabrėžė G. Dudas.
Virusų tyrėjas abejoja, kad kada nors mokslininkai galėtų sukurti būdą, kaip nuo gripo apsisaugoti ilgam. Esą tam įtaką daro pačio viruso savybės, kurių neįmanoma pakeisti.
„Atsakas išlieka ilgam, tačiau, kadangi visuomenėje susidaro savotiškas bandos imunitetas, ilgainiui gripo virusai, cirkuliuojantys žmonėse, patiria spaudimą keistis ir tai visiškai nepriklauso nuo skiepijimo. Lietuvoje mes neskiepijame pakankamo kiekio žmonių, kad sudarytume tą spaudimą, todėl spaudimą daro persirgusieji“, – tikino virusų tyrinėtojas.
Esą dėl tokio spaudimo pakitęs virusas užkrečia lengviau, nes anksčiau sudarytas imuninis atsakas, kuris vis dar yra efektyvus, nebeapsaugo mūsų nuo naujo viruso varianto. Pasak G. Dudo, agresyvesnio gripo subtipo, cirkuliuojančio žmonėse, komponentą skiepuose reikia atnaujinti pakankamai dažnai, maždaug kas 4–5 metus.
Nėra tokio dalyko, kaip stiprus imunitetas
Paklaustas, ar koronavirusas taps panašaus tipo virusu kaip gripas, nuo kurio bus rekomenduojama skiepytis kasmet, G. Dudas tikino, kad šie virusai – gana skirtingi. Jie esą panašūs nebent dėl ilgalaikės jų cirkuliavimo naštos sveikatos apsaugos sistemai.
„Ta našta yra labai panaši ir kai kuriais atvejais lenkia gripą“, – teigė virusų tyėjas.
Tačiau galbūt galime padaryti ką nors, kad taptume atsparūs virusų poveikiui? Esminis dalykas, kurį akcentuoja gydytojai – imuniteto stiprinimas.
G. Dudo teigimu, savo sveikata nesirūpinantis žmogus gali turėti silpną imunitetą, tačiau toks dalykas, kaip stiprus imunitetas – mitas. Pastangas gyventi kuo sveikiau dedančio žmogaus imunitetas tikrai bus stipresnis, mažės tikimybė sirgti sunkiomis užkrečiamųjų ligų formomis, bet iki galo apsaugotas jis vis tiek nebus.
Laidoje taip pat išgirsite apie JAV sparčiai per pieną plintantį virusą.
Laidą „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. platformoje „TV3 Play“, trečiadieniais – 19 val. TV3 Televizijos „YouTube“ kanale.
.jpg)
