„Imuniniuose bankuose“ bus laikomos imuninės ląstelės, kurios į ligonines galės būti atgabenamos per kelias valandas. Teigiama, kad šis gydymas yra sėkmingiausias būdas kovai su vėžiu išnaudoti imuninę sistemą. Šį gydymo būdą pradedama taikyti jau kitais metais, o esami rezultatai – stulbinantys, rašoma dailymail.co.uk.
Mokslininkai įsitikinę, kad tikrą perversmą sukelsiantis vėžio gydymo būdas, kuriam naudojamos svetimų žmonių imuninės ląstelės, ateityje gali išgelbėti milijonus gyvybių.
Šis gydymas, kol kas dar tik pradedamas vystyti, stiprins paciento imuninę sistemą, taip išvengiant baisaus pašalinio poveikio, kurį sąlygoja, pavyzdžiui, chemoterapija.
„Francis Crick“ instituto Londone komanda dabar ruošiasi įsteigti pirmuosius imuninius bankus, kuriose bus laikomos „natūraliosiomis žudikėmis“ vadinamos ląstelės.
Tokiu būdu onkologai galėtų užsisakyti grupę imuninių ląstelių, kurios į klinikas būtų pristatomos per kelias valandas ir tuomet infuzuojamos pacientams.
Patekusios į kūną šios ląstelės sujungtų pajėgas su paties paciento imunine sistema kovai su vėžiu – būtų taikoma natūrali „pasidaryk pats“ tipo prieiga.
Profesorius Adrianas Hayday‘us, „The Crick“ instituto imunostebėjimo laboratorijos grupės vadovas, „The Telegraph“ sakė: „Dar nesame iki galo pasiruošę. Tačiau dabar bandome būtent šį dalyką. Yra visos galimybės steigti tokio pobūdžio ląstelių bankus.“
Profesorius A. Hayday‘us pridėjo, kad „vos prieš kelerius metus“ atrodė mažai tikėtina, kad vėžį bus galima gydyti kokiu nors kitu būdu, o ne atakuojant tiesiai pačią ligą.
Tačiau šiuo metu atliekama vis daugiau tokių tyrimų ir eksperimentinio gydymo, kurio metu pacientų organizmai yra „treniruojami“ patys kovoti su vėžiu.
Ekspertai teigia, kad toks gydymas galėtų būti efektyvesnis už tradicinius, nes žmogaus organizmas moka prisitaikyti greičiau, nei farmacijos kompanijos.
Prof. A. Hayday‘us šią mintį apibūdina kaip „radikalią“, bet prideda – „būtent tai dabar ir vyksta“ – šios ląstelės nedaro nieko kito, tik skatina stipriau veikti imuninę sistemą.
Pasak tyrėjų, vėžiu sergantys pacientai pirmąsias natūraliosiomis žudikėmis vadinamų ląstelių infuzijas pradės gauti jau kitais metais.
Profesorius Charlie‘is Swantonas iš „Crick“ vėžio evoliucijos ir genomų nestabilumo laboratorijos sako: „Ateitis neįtikėtinai šviesi.“
Jis prideda: „Naudoti paties žmogaus imunines ląsteles kovai su vėžiu yra elegantiška, nes augliai vystosi taip greitai, kad farmacijos kompanijoms nėra jokios vilties suspėti paskui.
Tačiau imuninė sistema vystosi jau keturis milijardus metų ir ji užsiima būtent tuo.“
Ligi šiol mintimi suleisti vienam žmogui kito žmogaus imuninių ląstelių buvo abejojama dėl baimės, kad organizmas tokias ląsteles atmestų.
Tačiau šiais metais įvyko persilaužimas – mokslininkai atrado, kad šios ląstelės kitame kūne puikiai išgyvena ir skiriasi nuo kitų ląstelių.
„The Crick“ komanda dabar stebi stulbinančius rezultatus – ypatingą įspūdį kelia tai, kad ląstelių organizmas neatmeta, kaip kai kurių kitų imunoterapijos formų atvejais.
Imunoterapiniai vaistai padeda imuninei sistemai veikti stipriau ieškant vėžinių ląstelių ir jas žudant. Tačiau gali pasitaikyti ir šalutinio poveikio – šios ląstelės gali atakuoti ir kitas, sveikas ląsteles.
Šis gydymo būdas laikomas sėkmingiausiu „pasidaryk pats“ požiūriu pagrįstu gydymu, nes jam naudojama paties paciento imuninė sistema ir nepasikliaujama jokiais vaistais.
„Cancer Research UK“ duomenimis, Anglijoje ir Velse penkių – dešimties metų po vėžio išgyvenimo rodikliai yra maždaug 50 procentų.
„The Crick“ komanda norėtų, kad šis skaičius pakiltų iki 75 procentų per ateinančius 15 metų – jie tikina, kad technologinių pasiekimų dėka tai bus įmanoma.
„American Cancer Society“ duomenimis, JAV penkerių metų išgyvenimo rodiklis visiems vėžio tipams kartu sudėjus gerėja – nuo 2007 iki 2013 metų jis buvo 69 procentai.
KAIP VEIKIA IMUNOTERAPIJA?
Imunoterapija kovai su vėžiu naudoja mūsų pačių imuninę sistemą. Ji veikia padėdama imuninei sistemai atpažinti vėžines ląsteles ir jas pulti.
Mūsų imuninė sistema apsaugo kūną nuo infekcijų, ligų ir susirgimų. Ji taip pat gali mus apsaugoti nuo besivystančio vėžio.
Imuninė sistema susideda iš limfmazgių, blužnies ir baltųjų kraujo kūnelių. Paprastai ji pastebi ir sunaikina ydingas organizme esančias ląsteles ir taip sustabdo vėžio vystymąsi. Tačiau vėžys gali išsivystyti, kai:
· Imuninė sistema atpažįsta vėžines ląsteles, bet nėra pakankamai stipri, kad jas sunaikintų
· Vėžinės ląstelės sukuria signalus, kurie sustabdo imuninės sistemos puolimą
· Vėžinės ląstelės pasislepia nuo imuninės sistemos ar jos išvengia
Imuninoterapija dar nėra taip plačiai naudojama kaip chirurginės operacijos, chemoterapija ir rentgenoterapija.
Chemoterapijai naudojami vaistai, kurie žudo vėžines ląsteles, o rentgenoterapija reiškia, kad ligos gydymui naudojama radiacija, paprastai – rentgeno spinduliai.
Imunoterapijos atveju kovai su liga naudojami natūralūs žmogaus imuninės sistemos ištekliai – įrodyta, kad taip galima išgydyti daugelį vėžio formų.
Yra keletas skirtingų imunoterapijos tipų, o kai kurie jų vadinami tikslinėmis terapijomis arba biologinėmis terapijomis.
Monokloniniai antikūnai (MAK)
Monokloniniai antikūnai yra laboratorijoje sukuriamos molekulės, kurios suformuojamos taip, kad galėtų būti naudojamos kaip pakaitiniai antikūnai, galintys atstatyti, pastiprinti ar imituoti imuninės sistemos vėžinių ląstelių puolimą.
Jie sukurti taip, kad prisirištų prie antigenų, kurių paprastai ant vėžinių ląstelių yra daug daugiau, nei ant sveikų ląstelių. Šis procesas yra vadinamas nuo antikūnų priklausomu ląsteliniu citotoksiškumu (ADCC).
Vėžį gydantys skiepai
Paprastai skiepai mus apsaugo nuo ligų, o tyrėjai aiškinasi, ar vakcinos taip pat gali būti naudojamos kaip gydymo būdas, padedant imuninei sistemai atpažinti ir pulti vėžines ląsteles.
Jei esame pasiskiepiję, vakcina stimuliuoja imuninę sistemą, kad ji suveiktų. Imuninė sistema sukuria antikūnus, kurie atpažįsta ir atakuoja nepavojingas ligos versijas.
Kai kūnas jau turi susikūręs šiuos antikūnus, jis gali atpažinti ligą, kai kitą kartą su ja susidursite. Todėl esate saugūs.
Citokinai
Citokinai – tai grupė organizme esančių baltymų, kurie vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos stiprinime.
Interferonas ir interleukinas – tai organizme randamų citokinų tipai. Mokslininkai sukūrė žmogaus sukurtas jų versijas, kurios gali būti naudojamos kai kurių vėžio formų gydymui.
Imlusis ląstelių perkėlimas
Imlusis ląstelių perkėlimas pakeičia žmogaus baltųjų kraujo kūnelių („T“ ląstelių) genus, kad jos geriau atpažintų ir naikintų vėžines ląsteles. „T“ ląstelių keitimas tokiu būdu vadinamas „T“ ląstelių genų inžinerija.
Šis gydymo būdas Didžiojoje Britanijoje galimas tik klinikinių eksperimentų metu. Imliojo ląstelių perkėlimo pavyzdys yra „CAR-T“ ląstelių terapija.
Šaltinis: „Cancer Research UK“
